Draugų iš Japonijos vizitas
Džiaugiamės, kad jau ketvirtus metus rugpjūčio pabaigoje vėl sulaukėme mielų draugų iš Shonan Gakuen mokyklos Japonijoje. Šį kartą mus aplankė 7 mokiniai, 2 mokytojai, mama ir studentė iš Wasedos universiteto. Visus mokinius šiltai priėmė mūsų moksleivių šeimos.
Šios kelionės tikslas – aplankyti vietas, susijusias su II-ojo pasaulinio karo įvykiais. Be Lietuvos, japonai taip pat apsilanko Lenkijoje. Kelionės entuziastas ir organizatorius istorijos mokytojas T.Yoshikawa sudaro labai įtemptą programą, norėdamas, kad per trumpą laiką jie aplankytų kuo daugiau objektų. Druskininkus visada palieka kelionės pabaigai, kaip „vyšnią ant torto“, kad visi nuovargį pamirštų pramogaudami.
Šiais metais pramogas papildėme pirmą dieną lankydamiesi edukacinėje sūrių gaminimo pamokoje Didžiasalyje. Japoniukai labai džiaugėsi ne tik galimybe pirmą kartą gyvenime patiems pasigaminti sviestą ir sūrį, bet ir paglostyti arklius bei pamatyti daugybę naminių paukščių. Daugelis sakė, kad tokio skanaus sviesto dar nėra ragavę, ir labai apgailestavo, kad minkštutėlio varškės sūrio negali parsivežti namo kaip vaišių savo namiškiams. Tos dienos nuovargį visi džiaugsmingai nuplovė Vandens pramogų parke. Permainingi šios vasaros orai truputį pakoregavo dienotvarkę, todėl kitą dieną pradėjome nuotykiais Uno parke. Vienas berniukas Wataru iš karto po instruktažo „negaišo“ laiko lengvesnėms trasoms ir išsyk pradėjo nuo pačios sunkiausios, juodos, įveikęs ją per nepilną valandą. Po jos jis dar išbandė ir kelias lengvesnes. Pabaigoje sakė, jog yra labai patenkintas, įvykdęs visus sau keltus iššūkius. Beje, šis vaikinukas kartu su Ignu dalyvavo lengvosios atletikos treniruotėje ir nustebino, aplenkęs visus mūsų sportininkus. Nepamiršdami kelionės tikslo po pietų japonai lankėsi Grūto parke. Apie sovietinį laikotarpį jie buvo girdėję istorijos pamokose, todėl dabar su susidomėjimu stebėjo įvairius to laikotarpio daiktus ir skulptūras.
Su šeimomis japoniukai taip pat nenuobodžiavo – lankėsi K.Dineikos sveikatingumo bei sakurų parkuose, Snow arenoje, skanavo mūsų mineralinio vandens, grožėjosi muzikos ir šviesų žaismu prie miesto fontano ir, be abejo, intensyviai bendravo. Kai žodžių ar temų pritrūkdavo, visad gelbėjo bendri stalo, sportiniai ar kompiuteriniai žaidimai. Japonų mokinukas Ryusei su jį priėmusiu Tomu net buvo įtrauktas į „Džiugučių“ bendruomenės pramogas. Beje, šis vaikinukas pas mus lankosi jau antrą kartą. Kitais metais jis baigs mokyklą ir labai norėtų įstoti į universitetą, turintį Č. Sugiharos klubą, kurio nariai kasmet lankosi Lietuvoje. Japoniukė Erika savo šeimai netgi pademonstravo arbatos ceremoniją, mokė kaligrafijos ir origami.
Trys viešnagės dienos lėkte pralėkė. Šiais metais atsisveikinimas vyko labai iškilmingai, mat Japonijos ambasadorius T.Shigeeda pagerbė priėmusių šeimų atstovus priėmime savo rezidencijoje. Gerbiamas ambasadorius džiaugėsi ilgalaike mūsų draugyste ir pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas svarbus ne tik mokykliniu, bet ir valstybiniu lygiu, nes skatina kitų tautų pažinimą, ugdo atvirumą ir toleranciją. Taip pat jis išreiškė viltį, kad mūsų bendradarbiavimas tęsis dar ne vienerius metus.
Nors visad nelengva skirtis su mielais draugais, džiaugiamės turėdami galimybę sakyti iki pasimatymo kitais metais.
Nuoširdžiai dėkoju japonus priėmusioms šeimoms, kurios labai stengėsi, kad svečiai išsivežtų kuo geresnius įspūdžius apie mūsų šalį, miestą ir žmones. Savo namų ir širdžių šiluma dalinosi Dumbliauskų, Mikučionių, Kostkevičių, Sadauskų, Nikitinų, Lukauskų, Beinoravičių ir Vaškelevičių šeimos. Taip pat tariu ačiū „Atgimimo“ mokyklos direktorei Danutei Časienei, Grūto parko direktorei Birutei Malinauskaitei -Bark, Vandens parko direktoriui Edmundui Antanaičiui, Uno parko vadovui Nerijui Matoniui ir Augų ūkio savininkei Gražinai Auguvienei už nuoširdžią pagalbą priimant svečius.
Japonų kalbos ir kultūros klubo vadovė Rovena Kvaraciejūtė
