Įvairiapusis Estijos ir Suomijos mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimas mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje

Įgyvendinant nacionalinį švietimo projektą “Lyderių laikas 3”, gegužės 14-18 dienomis įvyko pirmoji projekto stažuotė užsienyje. Joje dalyvavo 33 kūrybinių komandų nariai iš 9 savivaldybių (Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Šalčininkų, Varėnos).

Druskininkų savivaldybės kūrybinės komandos inicijuojamo pokyčio projekto tema yra „Pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas, motyvuojantis mokytojus sukurti mokiniams tinkamiausią augimui terpę“.

Vizito tikslas – pasisemti patirties ir idėjų kūrybinėms komandoms  ir savo ugdymo įstaigoms  ir, be abejo, kiekvienam asmeniškai augti ir tobulėti  profesiniame lygmenyje.

Vizito metu buvo lankytasi Helsinkio, Espoo, Talino ir Tartu įvairių tipų ugdymo įstaigose bei Talino zoologijos sodo Aplinkosaugos ir švietimo centre, teikiančiame edukacines paslaugas mokykloms, mokiniams ir jų tėvams.

Stažuotės metu ne tik daug sužinojome apie Suomijos ir Estijos švietimą, jo sėkmę lemiančius veiksnius, bet ir iš arti stebėjome, kaip ir kuo gyvena minėtų šalių įvairių tipų ugdymo įstaigos, kaip jose kuriama mokymuisi palanki aplinka, išgirdome, kokiomis nuostatomis vadovaujamasi keliant švietimo ir ugdymo tikslus bei prioritetus.

Kiekviena stažuotės diena buvo itin turininga: po vizitų ugdymo įstaigose rinkomės į paskaitas, per kurias daugiau sužinojome apie Suomijos ir Estijos švietimo sistemą, politiką, ugdymo turinį ir formas, savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimą, apie mokytojo profesionalumo svarbą siekiant mokinio motyvacijos ir asmeninės pažangos. Lankydamiesi įstaigose įsitikinome, kad ugdymo centre yra vaiko gerovė ir mokytojo vaidmuo čia yra labai svarbus.

Kiekvieną dieną didesnėse ar mažesnėse grupelėse diskutavome apie tai, kas ir kodėl vyksta Suomijos ir Estijos švietime ir kaip tai veikia požiūrį į pačią sistemą ir jos rezultatus. Stebino šių šalių mokyklų savarankiškumas, mokytojų rengimas, jų profesionalumas, visų švietimo subjektų įsipareigojimas ir atsakomybė. Nors  Lietuvos ir aplankytų  šalių švietimo politikos skirtumai nemaži, galima rasti ir  bendrų bruožų – ir suomiai, ir estai kalba apie tuos pačius dalykus, kurie užfiksuoti ir mūsų Geros mokyklos koncepcijoje: apie dėmesį mokinio pažangai, visokeriopai pagalbai, ugdymo turiniui (nacionaliniam ir vietiniam), ugdymui kitose erdvėse, prasmingai socialinei partnerystei (ypač su universitetais), tėvų įsitraukimui į veiklą ir t.t. Visa tai nuteikė optimistiškai: Lietuvos švietimas eina panašiu – šiuolaikišku, moderniu, užtikrinančiu tvarų ugdymo(si) rezultatą – keliu.

Baigiantis vizitui, kiekvienos stažuotėje dalyvavusios savivaldybės atstovai turėjo pasirengti atsakyti į keletą klausimų, skatinusių pamąstyti apie tai, ką supratome, ko išmokome, kokių idėjų parsivežame kūrybinės komandos veiklai, pokyčių projektui ir ką, esant progai, galėtume parodyti stažuočių dalyviams savo savivaldybės ugdymo įstaigose.

 

Suomijos mokytojas profesionalus, pasitikintis savimi, juo tiki mokyklų vadovai, tėvai, mokiniai. Stebina mokytojo laisvė rinktis ir suvokta atsakomybė prieš mokinį, tėvus ir valstybę.

Šių šalių švietimiečiai – laisvi žmonės, turintys stiprius profesinius ryšius ir politinį palaikymą.

Skandinavai planuoja ugdymo turinį, ne laiką. Mokosi, kol išmoks. Stipriausi akcentai- pagarba mokytojui, pasitikėjimas vienų kitais, lyderystė“.

 

 

Aida Balčiūnienė, ,,Atgimimo” mokyklos anglų kalbos mokytoja,

 LL3 projekto kūrybinės komandos narė