„SUSITIKIME SPORTUODAMI”
Vilmantė Kudelytė, „Atgimimo“ mokyklos 8 a klasės mokinė
Gegužės 8-14 dienomis buvo organizuotas „Erasmus +“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, lėšomis finansuoto daugiašalio tarptautinio projekto „Let‘s meet together…at sport“ (liet. „Susitikime….sportuodami“) dalyvių susitikimas Norvegijos Karalystėje.
Pirmadienį aštuonių narių komanda, susidedanti iš penkių mokinių ir trijų mokytojų, pradėjo nuotykių ir įspūdžių kupiną projektinę kelionę į vieną gražiausių Norvegijos mietų – Bergeną. Palikę nerimaujančius tėvus, autobusu važiavome link Kauno oro uosto link, ten sėdome į lėktuvą ir su mažu jauduliuku širdyse išvykome į Norvegijos Karalystę. Lėktuvui nusileidus į fiordais ir kalnais apsuptą Bergeno oro uostą, mus pasitiko namų šiluma pasiruošusios dalintis naujos šeimos. Pirmosios dienos vakaras praėjo valgant skanią vakarienę šeimose bei susipažįstant su šios šalies tradicijomis.
Antrą dieną pradėjome aktyviomis veiklomis. Ryte susirinkome Amalie Skram mokykloje. Mokykla, kurioje mokosi tūkstantis 16-18 metų mokinių, yra milžiniška, net šešių aukštų, su didžiule valgykla, sporto sale bei olimpinio sporto standartus atitinkančiu baseinu. Pastatas statytas 2014m. pagal naujausius šiuolaikinio mokslo pasiekimus išdėstant ir įrengiant kabinetus, sporto sales, poilsio zonas. Mokiniai čia priimami pagal pasiekimus. Pamokose pastebėjome, kad visi mokiniai motyvuoti, dirba savarankiškai net mokytojui išėjus iš kabineto. Jie stengėsi išmokti kuo daugiau bei pasiekti gerų rezultatų. Stebėjomės, kad vaikai pamokos metu galėjo valgyti kvapo neskleidžiančius patiekalus bei gerti turimus gėrimus. Vietoj daugelio knygų, kurias mes turime nešiotis kiekvieną dieną, jie naudojasi asmeniniais nešiojamais kompiuteriais. Ši naujovė mūsų mokyklose, manau tikrai palengvintų daugelio mokinių kasdienybę.
Kadangi mūsų tarptautinio projekto tema Norvegijoje buvo susijusi su sportu („Susitikime sportuodami“), visas dienas buvome įtraukti į sportines veiklas. Antrą projektinės veiklos dieną žaidėme „Frisbee“ žaidimą netoli esančiame parke. Šiam žaidimui buvo suformuotos mišrios komandos. Kiekvieną jų sudarė mokiniai iš Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Vengrijos, Turkijos ir Ispanijos bei dvi mokytojų komandos. Buvo smagu mėtyti skraidančias lėkštes į taikinį. Po varžybų grįžome į mokyklą. Truputį pailsėję ėjome į vieną iš auditorijų, kurioje pristatėme atliktų namų darbų pirmąją dalį –sveiko maisto vartojimo patirtis kiekvienoje iš šalių. Aptarėme, kokie produktai yra nesveiki ir kaip juos pakeisti sveikaisiais.
Pati sunkiausia projekte buvo trečioji diena. Mūsų laukė didžiausias išbandymas – žygis pėsčiomis į Ulriken kalną. Džiaugėmės, kad projekto organizatoriai šiek tiek palengvino mums kelionę. Dalį kelio į kalną kilome funikulieriumi. Jau pakilus porą metrų atsivėrė nuostabus miesto vaizdas. Nedideli balti nameliai, fiordai, kalnai-viskas mums atrodė kaip iš pasakos. Pirmieji keletas kilometrų nebuvo labai sunkūs, tačiau, paėję ilgiau, pajutome nuovargį. Ir tik sutelkę visas likusias jėgas užkopėme į pačią kalno viršūnę. Pasigrožėję vaizdu iš viršau, nusileidome šiek tiek žemiau prie ežero, esančio kalnuose, kur džiaugėmės maža iškyla. Laukdami pietų, atlikome dar vieną užduotį. Turėjome per trumpą laiką surasti ir įvardinti penkių skirtingų vaistinių augalų pavadinimus. Sekėsi neblogai visoms mišrioms komandoms. Atlikę užduotį ir pavalgę gamtos prieglobstyje, leidomės nuo kalno namų link.
Ketvirtą dieną mūsų laukė dar didesni išbandymai. Ryte, susiskirstę mišriomis komandomis, žaidėme krepšinį. Žaisti su Lenkijos ir Ispanijos, Turkijos ir Norvegijos mokytojais ir mokiniais buvo be galo smagu. Po krepšinio mūsų laukė dar vienas neapsakomai linksmas užsiėmimas. Plaukėme mokyklos baidarėmis. Ši rungtis buvo viena iš labiausiai laukiamų. Mums patogiai įsitaisius baidarėse ypatingai šmaikštus instruktorius supažindino su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis. Mums labai pasisekė, nes tą dieną oras buvo nepakartojamas, švietė saulė ir nelijo, o plaukiant baidarėmis atsivėrė pats gražiausias Bergeno kraštovaizdis. Gaila, tačiau buvo tokių vaikų, kurie neišdrįso išmėginti savo jėgų. Po įdomios ir mums neįprastos kūno kultūros pamokos darbą tęsėme klasėje. Visų šalių atstovai pristatė atsakymus į dešimt skirtingų klausimų susijusių su projektine veikla. Po šios užduoties sekė dar viena. Šį kartą kūrėme šešių kalbų žodynėlį sporto tematika. Po pamokų visi mokiniai ir mokytojai ėjome į Bergeno savivaldybę. Joje susitikome su Švietimo skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja, kurios išsamiai pristatė švietimo sistemą ir edukacijos galimybes Norvegijos Karalystėje.
Penkta diena buvo ypač ekstremali. Važiavome į nuotykių parką. Buvo smagu, nes turėjome įveikti savo baimes. Dar kartą įsitikinome, kad lietuvaitės pačios linksmiausios ir drąsiausios. Po ekstremalaus iššūkio susirinkome mokykloje pratęsti darbo grupėse. Šį kartą kiekvienos šalies atstovai pristatė savo žymiausius sportininkus ir sportines komandas. Vakare mūsų laukė atsisveikinimo vakarėlis mokykloje. Ragavome tradicinių norvegiškų patiekalų, kurie buvo neįprasti ir neapsakomai skanūs. Tą vakarą išlydėjome išvykstančius ispanus, o patys turėjome laiko pasivaikščioti po nuostabų miestą, aplankyti garsųjį žuvų turgų.
Šeštoji diena buvo įsimintiniausia. Plaukėme laivu į Rosendalį, rožių miestą. Daugeliui iš mūsų tai buvo pirmas kartas, todėl šiek tiek jaudinomės. Užlipome ant viršutinio denio. Tai buvo nepakartojama. Vaizdas keitėsi kas sekundę, o mes grožėjomės juo. Galiausiai atplaukę į Rosendalio uostą pradėjome savo ekskursiją. Visų pirma aplankėme parką- akmenų muziejų. Jame pamatėme įvairiausių formų, spalvų ir dydžių akmenis bei ypatingąjį –rožinį akmenį. Šis muziejus paliko labai daug gerų prisiminimų. Toliau ėjome pėsčiomis link didžiulio krioklio. Pasiekę krioklį, galėjome paragauti tyro šaltinio vandens. Dar niekada gyvenime panašaus nebuvome ragavę kalnų šaltinio vandens. Net nepastebėjome, kaip greit prabėgo diena.
Štai ir atėjo paskutinė, mažiausiai laukta diena. Kėlėmės anksti, todėl liūdesį dėl išvykimo dar labiau apsunkino nuovargis. Buvo labai sunku atsisveikinti su savo šeimomis, nes per savaitę jie mums tapo lyg antrais tėvais. Su didžiausiu ilgesiu palikome Bergeną, tačiau prisižadėjome sau dar kartelį čia sugrįžti!
