Ugdymo planas

 

PATVIRTINTA

Mokyklos direktoriaus

2017 m. rugpjūčio 28 d.

įsakymu Nr. V2-60

 

2017- 2018 MOKSLO METŲ DRUSKININKŲ „ATGIMIMO“ MOKYKLOS

UGDYMO PLANAS

 

I SKYRIUS

PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. 2017-2018 mokslo metų priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programų mokyklos ugdymo planas reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo (si) ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.
  2. Įgyvendindama priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas mokykla vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779 patvirtinta priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-674 patvirtintu priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtintu pradinio ugdymo Bendruoju ugdymo planu 2017-2018 ir 2018-2019 m. m. bei 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintu 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendruoju ugdymo planu, 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 patvirtintomis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis.
  3. Rengdama šį ugdymo dokumentą mokykla vadovaujasi Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. Nr.T1- 57 sprendimu „Dėl Druskininkų savivaldybės švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir vaikų skaičiaus vidurkio grupėse, klasių komplektų skaičiaus ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse 2017-2018 m. m. nustatymo“, Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290, Sporto ir sveikatos ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1228, Mokyklos sporto ir sveikatos ugdymo programa, patvirtinta 2016 m. birželio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-54.
  4. Ugdymo planą rengė 2017 m. gegužės 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-59 „Dėl 2017-2018 mokslo metų ugdymo plano projekto rengimo darbo grupės sudarymo“ patvirtinta darbo grupė, vadovaudamasi demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.
  5. Mokyklos ugdymo plano paskirtis – vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose pateiktomis Priešmokyklinio, Pradinio ir Pagrindinio ugdymo programų įgyvendinimo nuostatomis, kitais teisės aktais savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą.
  6. Mokyklos ugdymo planas parengtas vienerių metų laikotarpiui.

6.1. Ugdymo programoms įgyvendinti keliamas tikslas ir uždaviniai atsižvelgiant į 2015 m. vasario 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-27 patvirtintą švietimo stebėsenos rodiklių aprašą ir veiklos rezultatus, mokyklos 2016-2017 m. m. veiklos įsivertinimo rezultatus, 2016-2018 m. strateginį veiklos planą, patvirtintą direktoriaus 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V2-20, švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos ugdymo procese 2016-2017 mokslo metų informacija (Mokytojų tarybos posėdžio 2017-06-16 d. Nr. 5 nutarimas), mokyklos 2, 4 ir 8 klasių 2017 m. standartizuotų testų rezultatais, kitais svarbiais mokyklos veiklos dokumentais.

6.2. Ugdymo plano tikslai:

6.2.1. įgyvendinti ugdymo turinį, vadovaujantis mokyklos priimtais susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais;

6.2.2. sudaryti tinkamas  ugdymo ir ugdymosi sąlygas kiekvienam mokiniui siekiant jo asmeninės pažangos, didelį dėmesį skirti dvasinei, pilietinei, sveikatos stiprinimo, etnokultūrinei veiklai, dalijantis gerąja patirtimi su Lietuvos ir užsienio mokyklomis;

6.2.3. tęsti sporto ir sveikatos ugdymo modelio įgyvendinimą, puoselėjant priešmokyklinio ugdymo ir 1-10 klasių mokinių sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, sudaryti palankias sąlygas įgyti sporto ir bendrųjų sveikatos stiprinimo kompetencijų, skatinti siekti sportinių rezultatų.

6.3. Prioritetiniai uždaviniai:

6.3.2. kiekvieno mokinio asmeninė mokymosi pažanga ir gera dvasinė savijauta;

6.3.1. sistemingas ugdymo proceso veiklų stebėsenos ir mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatų panaudojimas ugdymo kokybei gerinti;

6.3.3. mokymasis pagal atnaujintas lietuvių kalbos programas ir lietuvių kalbos, kaip prioritetinio dalyko, veiksmingumo stiprinimas;

  1. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

 

PIRMAS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖSE, 1-4 IR 5-10 KLASĖSE

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS SUSITARIMAI

 

  1. Ugdymo proceso trukmė:

8.1. Mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d. Mokomasi 5 dienas per savaitę.

8.2. Ugdymo procesas baigiasi:

Priešmokyklinio ugdymo grupėms, 1-4 kl. mokiniams – 2018-05-31 d. Ugdymo proceso trukmė – 170 dienų.

5-10 klasėms – 2018-06-15 d. Ugdymo proceso trukmė 181 diena.

8.3. Ugdymo procesas 1-4 kl. bei 5-10 kl. skirstomas pusmečiais.

Priešmokyklinio ugdymo grupių ugdymas yra vientisas vienerių metų ugdymo procesas ir pusmečiais neskirstomas.

8.4. Pusmečiai:

I pusmetis (1-4 kl.) 2017-09-01 2018-01-15
I pusmetis (5-10 kl.) 2017-09-01 2018-01-23
II pusmetis(1-4 kl.) 2018-01-16 2018-05-31
II pusmetis(5-10 kl.) 2018-01-24 2018-06-15

 

8.5. Pusmečių signalinis pažymys aptariamas

I pusmečio  signalinis pažymys 2017-12-04
II pusmečio signalinis pažymys 2018-04-23

 

8.6. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

8.7. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui:

Vasaros atostogos priešmokyklinio ugdymo,1-4 kl. – 2018 m. birželio 1 d.- rugpjūčio 31 d., 5-10 kl. – 2018 m. birželio 18 d. – rugpjūčio 31d.

8.8. Priešmokyklinio ugdymo,1-4 kl. skiriamos 5 ugdymo proceso dienos kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai.

Eil. Nr. Data Dienų skaičius Veikla
1. 2017 m. rugsėjo mėn. 1 Mokslo ir žinių dienos šventė
2. 2017 m. spalio mėn. 1 Rudenėlio šventė
3. Mokslo metų eigoje 2 Krašto pažinimo, ekskursijų ir turizmo projektai pagal atskirus klasių planus
4. 2018 m. gegužės 31 d. 1 Mokslo metų pabaigos šventė. Šokio šventė.
Iš viso: 5

Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų.

  1. 5-10 klasių mokiniams skiriamos 5 ugdymo proceso dienos mokyklos bendruomenės sutarimu.
Eil.Nr. Veikla Laikas, paskirtis Organizatorius
1. Rugsėjo 1-osios šventė Mokyklos bendruomenei Darbo grupė, patvirtinta direktoriaus įsakymu
2. Meninės veiklos diena 2017-12-23 Klasės auklėtojų metodinė grupė
3. Pamoka-edukacinė išvyka. Dalykų mokytojų, mokinių ir klasės auklėtojo bendru sutarimu numatoma programa, atitinkanti bendrosiose programose numatytą ugdymo turinį, mokinių mokymosi poreikius bei skatinanti jų  motyvaciją. Kiekvienai klasei 1 d. per mokslo metus, vadovaujantis mokyklos prioritetais. Klasės auklėtojai, dalyko mokytojai
4. Karjeros ugdymo diena 2018 m. kovo-balandžio mėn. Metodinė taryba
5. Mokslo metų pabaigos diena 2018 m. birželio 15 d. Administracija

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savivaldybės mokykla – biudžetinė įstaiga), priima šį sprendimą dėl 5 ugdymo dienų 2017–2018 mokslo metais bei suderinusi su savivaldybe birželio 1 d. organizuoja Olimpinę dieną, birželio 8 d.- Projektinės veiklos dieną.

Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų. Konkreti veiklos data numatoma atsižvelgiant į mokyklos mėnesio planus, klasių planus ir oro sąlygas.

  1. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją.

 

  1. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti priešmokyklinio ugdymo vaikai, 1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
  2. Mokyklos ugdymo proceso stebėsena vykdoma pagal Ugdymo proceso stebėsenos rodiklių aprašą, patvirtintą 2015 m. vasario 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-27, ugdymo proceso priežiūra vykdoma pagal atskirą Ugdymo proceso priežiūros planą, tvirtinamą direktoriaus kiekvieniems mokslo metams.
  3. Ilgalaikiai ugdomojo dalyko planai, pasirenkamųjų dalykų programos, dalykų modulių bei laikinųjų grupių programos ir planai, neformalaus ugdymo planai, aptarti ir suderinti mokytojų metodinėse grupėse bei Mokytojų tarybos posėdyje, rengiami vienerių metų laikotarpiui bei talpinami el. laikmenose. Saugomi dalyką kuruojančio vadovo el. laikmenose visus mokslo metus. Šie dokumentai derinami su kuruojančiais vadovais iki rugsėjo 5 d.
  4. Ugdymo turinys ilgalaikiuose planuose numatomas vieneriems mokslo metams.
  5. Mokytojas įtraukia į dalyko ilgalaikį planą dalykų integravimą pagal bendruomenės priimtą susitarimą (vieningus gimtosios lietuvių kalbos rašto darbų ir sakytinės kalbos reikalavimus visiems dalykams, mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formas, Mokytojų tarybos posėdyje aptartas integruotas programas); numato tarptautinių projektų integravimą; apie 10 proc. pamokų, netradicinėje ugdomojoje aplinkoje. Ilgalaikis planas gali būti koreguojamas mokslo metų eigoje atsižvelgiant į klasės arba fors major situaciją, derinant su ugdomojo dalyko kuratoriumi. Mokytojas gali kurti trumpalaikius ugdomojo dalyko ar dalykų grupės projektus, skatindamas mokinio dalykinius ir bendruosius gebėjimus. Mokytojas vadovaujasi dalykiniu ilgalaikiu el. planu kabineto kompiuteryje. Mokytojas, kuris neturi kabineto, el. dalyko ilgalaikį planą saugo to kabineto, kuriame turi daugiausia pamokų, kompiuteryje.
  6. Mokymas kitose erdvėse. Mokytojams ir mokiniams sudaromos sąlygos organizuoti pamokas kitose erdvėse, vykti į mokomąsias išvykas, pamokas-ekskursijas atsižvelgiant į mokyklos turimus finansinius resursus, panaudojant labdaros bei kitas lėšas. Apie pamokų organizavimą kitose mokomosiose erdvėse mokytojas bei klasės auklėtojas informuoja laikydamasis vidaus tvarkos taisyklių.
  7. Edukacinių aplinkų kūrimas. Mokyklos bendruomenė aktyviai puoselėja modernios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios aplinkos kūrimą: mokyklos išorinės erdvės kuriamos mokinių ir mokytojų, dalyvaujant aplinkos gražinimo ir tausojimo projektuose, dalykų metodinės grupės atsakingos už stendų parengimą ir apipavidalinimą, keičiama mokyklos vidaus aplinka dalyvaujant šalies renovacijos projekte „Modernių ir saugių erdvių sukūrimas bendrojo ugdymo mokyklose“. Mokyklos stadionas pradedamas renovuoti 2017-2018 m. m. pagal savivaldybės teiktą projektą Švietimo ir mokslo ministerijai.
  8. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams, 1 ir 5 klasių mokiniams bei naujai atvykusiems ar po ligos sugrįžusiems mokiniams.

18.1. Priešmokyklinio ugdymo bei pradedantiems pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5 klasės) mokiniams numatomas trijų mėnesių adaptacinis laikotarpis (nerašyti neigiamų vertinimų, pradinukams neužduoti namų darbų, sistemingai stebėti jų emocinę būseną mokykloje, skatinti pozityvų bendravimą). Siekiant padėti mokiniams tikslingai adaptuotis, sudaroma jungtinė direktoriaus įsakymu tvirtinama pagalbos grupė, į kurią įtraukiami klasių auklėtojai, mokytojai dalykininkai, Vaiko gerovės komisijos nariai, mokiniai savanoriai. Darbo grupės organizuojama adaptacinė veikla aptariama kiekvieną mėnesį organizuojamuose darbo grupės posėdžiuose.

18.2. Namų darbai diferencijuojami, atsižvelgiama į individualius mokinių gebėjimus bei pasiektą pažangą pamokos metu; jie turi atitikti mokinio galias ir būti naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam jo mokymuisi koreguoti.

18.2.1. Namų darbai negali būti skirti neįvykusių dėl įvairių priežasčių pamokų turiniui įgyvendinti.

18.2.2. Namų darbai neskiriami prieš atostogas, šventines dienas ir savaitgalius.

18.3. Mokiniams, turintiems prastas sąlygas namų darbus atlikti namuose, sudaromos tokios galimybės mokykloje (skaitykloje, pailgintos dienos grupėse, trumpalaikių konsultacijų metu) arba jie nukreipiami į Dienos centrus.

18.4. Naujai atvykusiems mokiniams ir ilgesnį laiką nedalyvavusiems ugdymo procese mokiniams dėl ligos ar kitų priežasčių, numatomas 1-2 savaičių adaptacinis laikotarpis, klasės auklėtojui individualiai suderinus su kuruojančiu pavaduotoju ugdymui. Šie mokiniai turi lankyti  atskirų dalykų konsultacijas (pagal Mokytojų tarybos nutarimus) bei individualiai bendrauti su klasės auklėtoju ir kuruojančiu mokinių grupę pavaduotoju ugdymui.

 

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS

1-4 KL. IR 5-10 KL.

 

  1. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklias ir ilgalaikes socialines ir emocines kompetencijas ugdančiias prevencines programas:“Zipio draugai“ – priešmokykliniame ugdyme ir 1a klasėje; “Antrojo žingsnio“ programą 1-4 klasėse, Lions Quest prevencinę programą- 5-10 klasėse. Ji apima patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendinant Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

19.1. Prevencinė programa „Zipio draugaivykdoma priešmokyklinio ugdymo grupėse ir 1a klasėje. Ji moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Padeda ne tik nesileisti būti patyčių aukomis,  bet ir patiems netapti priekabiautojais.

19.1.1. Programa padeda pedagogams tobulinti darbe reikalingas socialinę, socioedukacinę bei mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencijas.

19.1.2. Programa vykdoma priešmokyklinio ugdymo užsiėmimų metu. Programos užsiėmimus veda  pedagogai, išklausę „Zipio draugų“ mokymus ir turintys sertifikatus. Kiekvienas priešmokyklinio ugdymo vaikas turi galimybę dalyvauti programos renginiuose. Užsiėmimai vedami žaismingai, pritaikant pagal priešmokyklinio ugdymo veiklas, įtraukiant kiekvieną vaiką,sukuriant teigiamas emocijas.

19.2. 1-4 kl.prevencinė programa „ Antras žingsnis“ – tai socialinius – emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė – mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus  susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. Mokiniai išmoks būti laisvesni, nebijoti reikšti savo nuomonę, surasti daugiau ir įvairesnių sprendimų,  išmoks reikšti savo jausmus žodžiu, o ne muštynėmis, sumažės agresyvių konfliktų sprendimo variantų, gebės labiau sukaupti dėmesį, pradės geriau mokytis. Ši programa yra labai geras įrankis mokytojui, nes programa įdomi, pritaikyta vaikui – įvairios veiklos formos, ją lengva naudoti pamokoje. Ji  integruojama į pradinio ugdymo dalykinę sistemą bei vedama atskirų užsiėmimų metu kas antrą savaitę, mokytojams išklausius seminarą ir gavus atitinkamą sertifikatą.

19.3. Pasirinkta prevencinė programa 5-10 klasėse įgyvendinama šiais būdais: skiriama 1 savaitinė valanda kas antrą savaitę 5-10 klasių mokiniams bei integruojama į dalykų ugdymo turinį ir klasės valandėles.

Integruojamosios programos Klasė Dalykas, į kurį integruojama Val. Pastabos
Ugdymas karjerai. 5-10 klasės Į mokomųjų dalykų programas. Ne mažiau kaip 2 val. Vadovaujamasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314, bei Ugdymo karjerai programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72.
Sveikatos ugdymo bendroji programa. 5–10 klasės Į visų mokomųjų dalykų programas. Ne mažiau kaip 2val. Vadovaujamasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290, ir Sveikatos ugdymo bendrosios programos 1 ir 2 priedu.
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa 5–10 klasės Į dorinio ugdymo, biologijos, kalbų dalykus. Ne mažiau kaip po 2 val. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.
Etninės kultūros ugdymas. 5-7 klasės Į lietuvių kalbos, technologijų, dailės, muzikos mokymo programą. Ne  mažiau kaip 4 val. Vadovaujamasi  Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-651, ir priedais.
8-10 klasės Į lietuvių kalbos mokymą programą. Ne mažiau kaip 4 val. Vadovaujamasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-651, ir priedais.
Sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencinė programa. 5-10 klasės Į mokomųjų dalykų programas.

1 pamoka kas antrą savaitę

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“

 

Lietuvos sporto istorija 5-10 klasėse Į istorijos dalyko pamokas  1-2 val. Vadovaujamasi Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos sudaryta Lietuvos sporto istorijos programa

Kiekvienas mokytojas pažymi savo ilgalaikiuose dalyko planuose apie integraciją.

 

Integruojamosios programos į klasės valandėles:

Integruojamosios programos Val. Pastabos
Žmogaus saugos bendroji programa Ne mažiau kaip 3 val. Vadovaujamasi Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

Sritys:

psichologinis pasirengimas grėsmėms;

saugi elgsena buityje ir gamtoje;

saugi elgsena eismo aplinkoje;

saugi elgsena ekstremaliose situacijoje;

pirmoji pagalba.

Ugdymas karjerai Ne mažiau kaip 3 val. Vadovaujamasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314, bei

Ugdymo karjerai programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72.

Prie programos įgyvendinimo prisideda Ugdymo karjerai darbo grupė.

Sveikatos ugdymo bendroji programa

 

Ne mažiau kaip 3 val. Vadovaujamasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290, ir Sveikatos ugdymo bendrosios programos 1 ir 2 priedu.

Sveikatos ugdymo (si) sritys:

sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata;

fizinė sveikata (fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara);

psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas);

socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas ir kultūra, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija).

Prie programos įgyvendinimo prisideda socialiniai pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa Ne mažiau kaip 2 val. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.
Sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencinė programa. Integruojama į valandėlių turinį. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“

19.4. Antikorupcinio ugdymo programa integruojama į istorijos, pilietinio ugdymo, ekonomikos dalykų programas, klasės valandėles ir neformalųjį ugdymą.

 

ANTRAS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖSE, 1-4 IR 5-10 KLASĖSE.

 

  1. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
  2. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis sienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836.
  3. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, rengia individualų ugdymo namie planą (pritaiko bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį).
  4. Mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.
  5. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 1-3 klasėse skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios ugdymo programos dalykams įgyvendinti, 4-ose klasėse – 11 ugdymo valandų, 5-6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 9-10 klasėse – 15 savaitinių pamokų.

 

TREČIAS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS 1-4 IR 5-10 KLASĖSE.

 

  1. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK- 2695.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti:

26.1. asmeninėms – savęs pažinimas, savistaba, pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas, savianalizė, saviraiška, sveika gyvensena, atsakomybė už savo veiksmus;

26.2. edukacinėms (mokymosi) – savarankiškas mokymasis bei informacijos valdymas, mokymasis visą gyvenimą, informacijos gavimas, jos analizavimas bei panaudojimas, mąstymo lankstumas (loginis, kritinis-probleminis, kūrybinis);

26.3. socialinėms – bendravimas ir bendradarbiavimas, darbas komandoje, demokratinių struktūrų ir procedūrų išmanymas, sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas lygių galimybių įsisąmoninimas, ekologinė savimonė;

26.4. profesinėms – specifinių sričių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, supratimas apie šiuolaikinę darbo rinką, požiūris į veiklos kokybę.

  1. Neformaliojo ugdymo veiklą mokiniai renkasi laisvai ir mokslo metų eigoje gali pakeisti vieną veiklą kita ar pasirinkti kitą neformaliojo ugdymo įstaigą.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla įgyvendinama realizuojant: neformaliojo vaikų švietimo programas, pažintinę, socialinę, projektinę ir kitą veiklą.
  3. Neformaliojo ugdymo grupėje mokinių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 12 mokinių. Mokiniams, pasirinkusiems dainavimo ar teatro programas, gali būti individualios pratybos.
  4. Neformaliojo ugdymo programos sudaromos taip, kad vieno koncentro mokiniai galėtų pasirinkti veiklą, ugdančią įvairias kompetencijas.
  5. Neformaliajam švietimui 1-10 klasėms numatomos valandos per savaitę:
Eil. Nr. Klasė Skiriamos neformaliojo ugdymo valandos
1. 1 a 2
2. 1 b 2
3. 1 c 2
4. 1 d 2
5. 2 a 2
6. 2 b 2
7. 2 c 2
8. 3 a 2
9. 3 b 2
10. 3 c 2
11. 3 d 2
12. 4 a 2
13. 4 b 2
14. 4 c 2
Iš viso 1-4 kl. 28
16. 5 a 2
17. 5 b 2
18. 5 c 2
19. 6 a 2
20. 6 b 2
21. 6 c 2
22. 7 a 2
23. 7 b 2
24. 7 c 2
25. 8 a 2
26. 8 b 2
27. 8 c 2
28. 9 a 2
29. 10 a 3
Iš viso 5-10 kl. 29
Iš viso 1-10 kl. 57

Neformalaus ugdymo veikla siejama su kūrybingos ir pilietiškos asmenybės ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais.

 

KETVIRTAS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO BEI PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį, įgytus pasiekimus pripažįsta mokykla, atsižvelgdama į mokinio turimus dokumentus (išrašus, pažymėjimus ir pan.). Mokykla organizuoja pasiekimų patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams likviduoti, mokinio pasiekimų lygį ir pagalbos poreikį nustato Pedagoginės psichologinė tarnyba. Pagal poreikį sudaromas individualus ugdymo planas konkrečiam ugdymo (si) laikotarpiui, mokymosi galimybės aptariamos su tėvais (globėjais).
  2. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla, atsižvelgdama į PPT rekomendacijas, sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

 

PENKTAS SKIRSNIS

BENDRADARBIAVIMAS SU MOKINIŲ TĖVAIS (GLOBĖJAIS, RŪPINTOJAIS)

 

  1. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas organizuojamas vadovaujantis „Atgimimo“ mokyklos bendradarbiavimo su tėvais, jų informavimo ir švietimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2014 m. rugsėjo 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-70.
  2. Mokinių ugdymas, orientuotas į bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, kultūrinio sąmoningumo, gyvenimo įgūdžių ) ugdymą, skatina aktyviai bendradarbiauti visus ugdymo dalyvius: vaikus, mokytojus ir tėvus. Mokytojo uždavinys- padėti tėvams suprasti kompetencijų ugdymo reikšmę, kurios sukuria prielaidas konkretiems įgūdžiams atsirasti bei mokytis įvairių mokomųjų dalykų. Tėvai gauna iš mokyklos visokeriopą informaciją apie darbo organizavimą, veiklos tikslus, uždavinius, mokymo turinį ir būdus.
  3. Pagrindinis tarpininkas tarp šeimos ir mokyklos yra klasės auklėtojas. Jis palaiko santykius su savo mokinių tėvais, informuoja apie mokyklos gyvenimą ir keliamus reikalavimus, apie kiekvieno mokinio pasiekimus.
  4. Bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais būdai ir formos:

Mokykla:

37.1.organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą-organizuojami  tėvų susirinkimai ne mažiau 4 per metus pradinėse klasėse (rugsėjo mėn., gruodžio mėn., kovo mėn., gegužės mėnesį) ir ne mažiau kaip 3 susirinkimai 5-10 klasėse;

37.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija; organizuojami individualūs pokalbiai su tėvais iš anksto paskelbtomis dienomis (su tėvais susitinka klasių ir dalykų mokytojai);

37.3. skatina optimalią informacijos sklaidą (informacija raštu, žodžiu, elektroniniais laiškais, atvirų durų dienų organizavimas), tėvų dalyvavimą Tėvų saviugdos klubo veikloje, klasės ir mokyklos projektuose, vaikų šventėse, išvykose bei „užnorina“ savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

37.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti,

37.5. organizuoja mokinių lankymąsi tėvų darbovietėse;

  1. Mokykla, įgyvendindama priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus ), organizuoja tėvų švietimą (seminarai, paskaitos).
  2. Mokykla skatina sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; nedelsiant reaguoja į žinomas emocines ir fizines grėsmes vaikui įvairiose aplinkose, patyčių ir kt. atvejus.

39.1. skatina  kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;

39.2. padėti vaikams mokytis namuose;

39.3. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti, domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;

39.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų.

 

II SKYRIUS

I SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ),

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

40.1. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

40.1.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);

40.1.2. formaliojo švietimo programas;

40.1.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

40.1.4. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

40.1.5. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;

40.1.6. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo (si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos);

40.2. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planuose numatytų pradinio ir pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi:

40.2.1. pritaiko bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų (1-4 klasėse) ir iki 30 procentų(5-10 klasėse) koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių, nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičius per savaitę);

40.2.2. numato specialiąsias pamokas, pagal galimybes siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias, dalykines ir socialines kompetencijas, siekiant plėtoti asmens individualius gebėjimus ir tenkinti ugdymosi poreikius;

40.2.3. gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

40.2.4. gali keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, atsižvelgiant į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį, keliamus individualius ugdymo tikslus;

40.2.5. pagal galimybes formuoja nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių.

 

II SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ MOKINIAMS , UGDOMIEMS PAGAL PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ

 

  1. Pradinių klasių mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, planas rengiamas siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

41.1. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą:

41.1.1. pritaiko bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių, nurodytą Bendrojo ugdymo plane;

41.1.2. numato specialiąsias pamokas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą;

41.1.3. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl specialiųjų ugdymosi poreikių;

41.1.4. 1–2 valandomis gali sumažinti minimalų pamokų skaičių per savaitę, didinant neformaliojo švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą;

41.1.5. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių;

41.1.6. gali intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokymo pagalbą nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

41.1.7. užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą.

41.2. Sutrikusios klausos mokiniams mokykla skiria:

41.2.1. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 ugdymo valandas (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 ugdymo valandas) kiekvienam mokiniui per savaitę. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių kalbos pamokas ar po pamokų. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

41.3. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla skiria:

41.3.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

41.3.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę;

41.3.3. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams, bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

41.4. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir kalbos, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus ir besimokantis tautinės mažumos kalba (išvardytų sutrikimų), gali:

41.4.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;

41.4.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, meninio ugdymo dalyku (sutrikusios klausos);

41.4.3. būti atleidžiamas nuo technologijų dalyko pamokų (turintis judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų).

41.5. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir klasės paskirtį:

41.5.1. turintiems nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas:

41.5.1.1. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 procentų;

41.5.1.2. turintiems kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, pagal galimybes skiriama specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

41.5.2. turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas:

41.5.2.1. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 20 procentų.

41.6. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę.

 

III SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

  1. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas:

42.1. vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

42.1.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius;

42.1.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;

42.1.3. planuojamos specialiosios pamokos;

42.1.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;

42.1.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

42.1.6. 1–2 pamokomis mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

42.1.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

42.1.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę;

42.1.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

  1. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas:

43.1. besimokančiam įtraukiojo mokymosi būdu bendrosios paskirties klasėje, vadovaujantis Bendrajame ugdymo plane nurodytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

  1. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę.
  2. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

 

IV SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

  1. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo plano nuostatomis.
  2. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma (si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa (si) tikrinimo būdai, kokiomis mokymo (si) priemonėmis bus naudojamasi).
  3. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
  4. Mokinio, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, padaryta arba nepadaryta pusmečio ir metinė pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“.
  5. 50. Mokinys, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, vertinimas pažymiu, fiksuojant jo individualią pažangą.

 

 

 

V SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS(PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS ) TEIKIMAS

 

  1. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.
  2. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.
  3. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

53.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

53.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo (si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

53.3. specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;

53.4. kai mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, jam skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje.

  1. Specialioji pagalba:

54.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

54.2. teikiama mokytojo padėjėjo;

54.3. teikiama ugdymo proceso metu.

 

VI SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

 

  1. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal mokyklos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
  2. Ugdymo planas sudaromas:

56.1. mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla vadovaujasi bendra mokymo namie tvarka. Pagal galimybes gali skirti 1–2 ugdymo valandas specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

56.2. mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą programą, mokyti namie mokykla skiria ne mažiau kaip 8 valandas per savaitę ugdymo programai įgyvendinti, iš kurių 1-2 val. pagal galimybes gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

56.3. mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1–2 ugdymo valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai.

 

 

 

 

 III SKYRIUS

BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖSE, 1-4 IR 5-10 KLASĖSE

 

PIRMAS SKIRSNIS

PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

 

  1. Pradedamas teikti vaikui, kuriam tais kalendoriniais metasi sueina 6 metai;
  2. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK- 2173, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai;
  3. Nėra teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Gali būti teikiamas ilgiau nei vienerius metus vaikui, kuriam reikia nuolatinės kvalifikuotų specialistų pagalbos bei sveikatą tausojančio dienos režimo, tėvų (globėjų) prašymu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836);
  4. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma yra priešmokyklinio ugdymo grupė.
  5. Priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai. Minimali ugdymo trukmė – 640 val. (160 dienų, 32 savaitės). Vaikų atostogos organizuojamos kartu su Pradinio ugdymo mokinių atostogomis.
  6. Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimas grupėje:

62.1. ugdomoji veikla vyksta 4 val. per dieną  arba 20 val. per savaitę. Ugdomosios veiklos pradžia 8.00 val., pabaiga 12.00 val.;

62.2. grupėje vaikų skaičius neturi viršyti pagal amžiaus grupes Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93, nurodyto vaikų skaičiaus ;

62.3. grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai;

62.4. priešmokyklinio ugdymo pedagogas, planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, mokyklos ir regiono ypatumus. Siekdamas dermės ir ugdymo tęstinumo tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo yra susipažinęs su pirmos klasės ugdymo programos nuostatomis;

62.5. per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį. Planą tvirtina mokyklos vadovas;

62.6. priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų vertinimą ir aptaria jį su tėvais (globėjais).

  1. Vaiko lankomumas yra žymimas grupės elektroniniame dienyne.
  2. Vaikui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, programą pritaiko grupėje dirbantis priešmokyklinio ugdymo pedagogas kartu su pagalbos mokiniui specialistais ir tėvais (globėjais), vadovaudamiesi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.
  3. Grupėje, kurioje, pritaikius Programą, ugdosi vaikai, turintys vidutinių, didelių ir (ar) labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas ir mokytojo padėjėjas, teikiantis specialiąją pagalbą, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymus Nr. V-1229.
  4. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas:

66.1. priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo tikslas – padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, nustatyti esamus gebėjimus ir numatyti ugdymo (si) perspektyvą, galimus pasiekimus. Vaikų pasiekimai ugdymo procese vertinami sistemingai, stebint kiekvieną vaiką visose raidos srityse, atsižvelgiant į Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje numatytus ugdymosi tikslus;

66.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga vertinama nuolat, pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę ir kita;

66.3. vertinimo būdai ir metodai pasirenkami ir taikomi, atsižvelgiant į tai, kas vertinama: žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos ar jų visuma – vaiko kompetencija. Kasdienė informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų aplanke, skaitmeninėse laikmenose ir elektroniniame dienyne;

66.4. surinkta vertinimo medžiaga naudojama kryptingai ir tikslingai planuojant priešmokyklinio ugdymo grupės veiklą, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais), rengiantis sklandžiai pereiti į pradinio ugdymo programą;

66.5. vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, pažangą vertina grupės pedagogas kartu su specialistu (logopedu, specialiuoju pedagogu ar kt.);

66.6. įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertinimą, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

 

ANTRAS SKIRSNIS

PRADINIS UGDYMAS

 

  1. Pradinio ugdymo bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.
  2. Mokyklos ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimo testus mokykloje rezultatus ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.
  3. 69. Ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2-4 klasėse – 45 min. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos per mokslo metus:
Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Iš viso valandos
Dorinis ugdymas( tikyba arba etika) 34 34 34 34 136
Lietuvių kalba( gimtoji) 272 238 238 238 986
Užsienio kalba( anglų) 68 68 68 204
Matematika 136 170 136 170 612
Pasaulio pažinimas 68 68 68 68 272
Dailė ir technologijos 68 68 68 68 272
Muzika 68 68 68 68 272
Kūno kultūra 102 68 102 102 374
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti 34 68 34 34 170
Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti 782 850 816 850 3298
Neformaliojo švietimo valandos 68 68 68 68 272

 

  1. Bendrosios programos ugdymo dalykams skiriamos valandos per savaitę.
Dalykai 1a 1b 1c 1d 2a 2b 2c 3a 3b 3c 3d 4a 4b 4c Iš viso:
Mokinių skaičius klasėje 25 23 25 20 25 26 26 25 25 27 25 17 24 23 336
Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 14
Dalijama į grupes: + + + + + +
Tikyba 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 14
Etika 1 1 1 1 1 1 6
Lietuvių kalba

( gimtoji)

8 8 8 8 7 7 7 7 7 7 7 7 7 7 102
Užsienio kalba

( anglų)

2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 20
Dalijama į grupes + + + + + + + + +
Matematika 4 4 4 4 5 5 5 4 4 4 4 5 5 5 62
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 28
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 28
Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 28
Kūno kultūra : 3 3 3 3 2 2 2 3 3 3 3 3 3 3 39
Kūno kultūra 2 2 2 2 1 1 1 2 2 2 2 2 2 2 25
Šokis 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 14
Vaiko poreikiams tenkinti: 1 1 1 1 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 17
Kūno kultūra 1 1 1 3
Prevencinių ir integruotų programų vykdymui 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 7
Skaitymo gebėjimų ugdymui 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 7
Iš viso bendrajai programai įgyvendinti 23 23 23 23 25 25 25 24 24 24 24 25 25 25 338
Neformalus ugdymas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 28
  1. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.
  2. Ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienios grupės veiklai organizuoti skirtas laikas.
  3. Per dieną gali būti vykdomas 1 kontrolinis darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 min.
  4. Kontroliniai, savarankiški darbai, testai ir kt. neskiriami po ligos ir atostogų.
  5. Standartizuoti ir diagnostiniai testai II ir IV klasėse yra ir baigiamieji.
  6. Ugdymo plano įgyvendinimui pradinėse klasėse pasirinkti ,,Šok“ serijos vadovėliai; mokytojas turi teisę pats pasirinkti ir keisti pasirinktus vadovėlius.
  7. Valandos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti skiriamos:

77.1. trečiai kūno kultūros pamokai 2-ose klasėse;

77.2. mokinių skaitymo gebėjimų ugdymui 1-ose ir 4-ose klasėse.

  1. Klasės dalijamos į grupes:

78.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką (1A+1B – viena etikos grupė, 1C +1D – antra etikos grupė, 2a+2c – trečia etikos grupė);

78.2. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių ( 2a, 2b, 2c, 3a, 3b, 3c, 3 d, 4b, 4c klasės).

  1. 79. Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių gali būti sudaromos:

79.1. doriniam ugdymui (tikybai, etikai);

79.2. grupinėms konsultacijoms, mokymo pagalbai teikti ar kitai ugdymo veiklai, kuria siekiama spręsti mokyklai aktualias ugdymo problemas (gabiems mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų);

79.3. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

79.4. minimalus mokinių skaičių laikinojoje grupėje yra 6 mokiniai.

  1. 80. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

80.1. ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, bibliotekoje, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje, įmonėse ir įstaigose);

80.2. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla 1-4 klasių mokiniams yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Šią veiklą mokytojas numato planuodamas ugdymo procesą ir darbo su klase veiklą.

  1. Ugdomoji veikla (derinat formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1-ose klasėse gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2-4 klasėse – ne ilgiau kaip 6 ugdymo valandas. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas.
  2. ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, kartu įgyvendinamos ir dalykų programos, ir integruoto ugdymo turinys.
  3. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

 

Bendrosios programos ugdymo dalykų,

integruojamųjų programų įgyvendinimas 1-4 klasėse

 

  1. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

84.1. dorinis ugdymas:

84.1 1. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą;

84.1.2. jei mokykla negali užtikrinti pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, gali būti įskaitomas mokymasis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos sekmadieninėje mokykloje ar tikybos mokymo grupėje, jei ji įgyvendina programą, kuriai yra pritarusi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė ir ji yra patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. Šiuo atveju mokykla numato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką.

84.2. kalbinis ugdymas:

84.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai yra ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz.: naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus, skiriant papildomų valandų skaitymo tobulinimui iš valandų mokinio poreikiams tenkinti);

84.2.2. mokiniai, priskiriantys save tautinėms mažumoms, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, gali mokytis tautinės mažumos gimtosios ar kitos gimtosios kalbos, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos rekomenduojama mokyti, vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 „Dėl Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo patvirtinimo“.

84.3. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

84.3.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

84.3.2. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

84.4. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

84.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis ( ne mažiau 8 pamokų) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz.: parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

84.4.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalis (ne mažiau 8 pamokų) pasaulio pažinimo dalyko laiko  skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz.: lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

84.5. matematinis ugdymas:

84.5.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi  Bendrosios programos matematikos dalyko programa ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis. Pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės, matematinis ugdymas integruojamas su neformaliuoju ugdymu.

84.6. kūno kultūra:

84.6.1. kūno kultūros programa orientuota į sveikatos ugdymą ir pradinį  privalomų ir kitų sporto šakų pagrindų bei choreografijos mokymą;

84.6.2. kūno kultūrai 1, 3 ir 4 klasėse skiriamos 3 ugdymo valandos per savaitę, iš kurių 1 ugdymo valanda skiriama šokiui. 2-oms klasėms 2 ugdymo valandos skiriamos kūno kultūrai, iš kurių 1 šokiui. 1 kūno kultūros pamoka skiriama iš valandų mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti skirtų valandų;

84.6.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

84.6.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

84.7. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):

84.7.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 (t.y. 22 pamokos) dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko;

84.7.2. įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui skiriamų ugdymo valandų per savaitę;

84.7.3. teatras yra integruojamas į kitus ugdomuosius dalykus.

84.9. integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

84.9.1. į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

84.9.1.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai;

84.9.1.2. žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290;

84.9.2. prevencinės programos bei kitos programos;

84.9.3. etninės kultūros ugdymas integruotas į dalykus ir neformalųjį ugdymą;

84.9.4. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų, integruojama į neformalųjį ugdymą;

84.9.5. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 ,,Dėl ugdymo karjerai programos patvirtinimo“;

84.9.6. Klasės mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo, Žmogaus saugos bendrosios, Etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys;

84.9.7. Metodinei grupei aptarus bus sudarytas temų sąrašas, kuriame nurodyta, į kuriuos dalykus bus integruotos konkrečios temos.

 

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

priešmokykliniame ugdyme ir pradinėse klasėse

 

  1. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa.
  2. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).
  3. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

87.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui ir mokinio tėvams (globėjams) informaciją (dažniausiai žodžiu ir raštu, t. y. parašant komentarą sąsiuvinyje ir/ar elektroniniame dienyne) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

87.2. diagnostinis vertinimas atliekamas tam tikro ugdymo (si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes. Mokiniai iš anksto yra susipažinę su vertinimo kriterijais.

87.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną gali  būti atliekamas vienas diagnostinis darbas;

87.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais sutartiniais komentarais, lygiai nenurodomi;

87.2.3. diagnostinio vertinimo rezultatai nuolat aptariami viename sraute dirbančių pedagogų;

87.2.4. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas.

87.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Vieno trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per šį ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašom elektroniniame dienyne (toliau – Dienynas);

87.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio įrašoma „nepatenkinamas“;

87.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;

87.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“.

87.4. mokinių tėvai( globėjai) apie vaiko pažangą informuojami individualių pokalbių ir /ar  tėvų susirinkimų metu aptariant individualią vaiko pažangą.

87.5. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos įvertinimo aprašas. Jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą. Jei mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą lieka mokytis toje pačioje mokykloje, rengiama mokinio asmeninė charakteristika ir pridedamas asmeninių pasiekimų standartizuotų testų profilis.

1-4 klasių mokinių vertinimo kriterijai:

Kaip mokinys parodo savo gebėjimus ir žinias (rodiklis) Mokinio gebėjimai ir žinios išsilavinimo standarto atžvilgiu
 A – puikiai
  • Pats stengiasi pagerinti grupės bendradarbiavimą.
  • Pats kreipia savo veiklą norima linkme.
  • Imasi atsakomybės už ugdymąsi ir mokymąsi.
Ypatingi pasiekimai. Gebėjimai atitinka Bendrųjų programų aukštesnįjį lygį
L – labai gerai
  • Stengiasi išmėginti save, ieško naujų užduočių.
  • Visada noriai atlieka užduotis.
  • Visada atidžiai klausosi.
  • Mielai dalyvauja klasės aptarimuose, veikloje.
Dideli pasiekimai. Gebėjimai atitinka Bendrųjų programų pagrindinį lygį.
G – gerai
  • Geba motyvuoti savo  veiklą.
  • Dažniausiai noriai atlieka užduotis.
  • Dažnai stengiasi išmėginti save, ieško naujų užduočių.
  • Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja klasės aptarimuose, veikoje, dirba grupėje.
 Gebėjimai tvirtesni nei reikalauja bendrosios programos. Gebėjimai atitinka Bendrųjų programų pagrindinį lygį.
V – vidutiniškai
  • Pakankamai motyvų atlikti užduotį.
  • Kartais stengiasi išmėginti save, ieško naujų užduočių.
  • Kartais atidžiai klausosi, dirba grupėje.
Pakankami pasiekimai. Gebėjimai atitinka Bendrųjų programų patenkinamą lygį.
S – silpnai
  • Geba tinkamai atlikti keletą užduočių padedant mokytojui.
  •  Retai atidžiai klausosi, dalyvauja klasės aptarimuose, dirba grupėje.
Nenuoseklūs pasiekimai. Bendrųjų programų patenkinamą lygį.
Oi – nėra pažangos, reikalinga pagalba
  • Retai užduotis atlieka iki galo.
  • Reikia nuolat paaiškinti atliekamą užduotį.
  • Nesukaupia dėmesio, beveik nedalyvauja klasės aptarimuose, nedirba grupėse.
Riboti pasiekimai. Nepasiektas Bendrųjų programų reikalaujamas lygis.
Pt – neatsinešė priemonių
  • Mokinys nepasiruošęs pamokai
Vertybinių nuostatų vertinimo kriterijai
! – elgesys neramina
  • Mokinio elgesys netinkamas, nereaguoja į mokytojo pastabas.
Š – šaunus poelgis
  • Mokinio elgesys atspindi susiformavusias teigiamas vertybes ir nuostatas
Nu – neatlikta užduotis
  • Mokinys neatliko jam patikėtos užduoties, nepadarė namų darbų.
Raudona

Geltona

Žalia

  • Stok!
  • Pagalvok!
  • Pirmyn!
Elgesio vertinimo kriterijai

 

TREČIAS SKIRSNIS

PAGRINDINIS UGDYMAS

 

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMAS

 

  1. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį(5-8 kl.), užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

88.1. įtraukia šių gebėjimų ugdymą į visus mokomuosius dalykus;

88.2. dalyko užduotims naudoja tekstus, uždarojo tipo testus papildo atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis ir pan.;

88.3. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą;

88.4. sudaro sąlygas mokiniams per visų dalykų pamokas tobulinti ir aukštesnius skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

  1. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys:

89.1. dorinis ugdymas (etika ir tikyba);

89.2. kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos);

89.3. matematika;

89.4. gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika);

89.5. socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas,);

89.6. socialinė-pilietinė veikla, ekonomika );

89.7. meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras);

89.8. informacinės technologijos;

89.9. technologijos;

89.10. kūno kultūra;

89.11. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra ir kt.).

  1. Etninės kultūros bendroji programa yra integruojama į menus, istoriją, lietuvių kalbą, technologijas. Ugdymo karjerai programa integruojama į visus mokomuosius dalykus, o 9 klasėje dėstoma kaip atskiras dalykas.
  2. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

91.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

91.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

91.2.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacijas, organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

91.2.3. integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

91.2.4. mokinys, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokosi lietuvių kalbos ir literatūros  pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą: skiriama papildomų pamokų, konsultacijų, sudaromos galimybės savarankiškai mokytis; mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinant pagal individualius mokymosi pasiekimus. Rengiant šias programas, vadovaujamasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais.

91.3. Mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje lietuvių mokomąja kalba, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: vienerius mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę; jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 tokie mokiniai ar daugiau, jų grupei mokyti skiriama 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgiant į mokyklos turimas mokymo lėšas.

91.4. Užsienio kalbos.

91.4.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

91.4.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų, vokiečių . Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta bendrųjų ugdymo planų 124 punkte, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, jei mokyklai užtenka mokymo lėšų.

91.4.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

91.4.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

91.4.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

91.4.4.2. susidarius mokinių grupei, kurios dydį numato mokykla, atsižvelgdama į mokymo lėšas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos.

91.4.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

91.4.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

91.4.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu. Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu.

91.5. Matematika.

91.5.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis, yra nepakankamas, todėl reikia skirti daugiau dėmesio sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius.

91.5.2. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius.

91.5.3. Būtina nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais, kurie leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus ir sudaryti galimybes stebėti individualią pažangą ir teikti reikalingą mokymosi pagalbą mokyklose), ilgalaikes ir trumpalaikes konsultacijas mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi. Paprastai šių mokinių žemi ir skaitymo gebėjimai, todėl reikia skirti pakankamai laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais.

91.5.4. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Rekomenduojama mokiniams dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

91.5.5. Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (interaktyvią lentą Active Inspire). Naudotis  matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

91.6. Informacinės technologijos.

91.6.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvį, organizuoti integruotą informacinių technologijų ir biologijos mokymą 7 ir 8 klasėse pirmą pusmetį, o antrą pusmetį skirti informacinių technologijų bendrosios programos kursui.

91.6.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, kai pamoką planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar kai pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų), už mokytojo darbą atlyginama iš pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

91.6.3. 9–10 informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.

91.7. Gamtamokslinis ugdymas.

91.7.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą, pirmiausia, reikėtų tobulinti mokinių pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse.

91.7.2. Mokykla užtikrina, kad:

91.7.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos. Naudotis 3D išmaniosios klasės įranga.

91.7.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

91.7.2.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas turi būti labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese turėtų būti taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

91.7.3. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Mokykla skiria modulius, integruotus su informacinėmis technologijomis 7-8 klasėse I pusmetyje,  tyrimams atlikti. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

91.7.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

91.7.5. Mokykloje mokymosi aplinka gamtamoksliniam ugdymui turi būti pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Dvi gamtos mokslų pamokas organizuojamos viena po kitos, sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

91.8. Technologijos.

91.8.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų programų.

91.8.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas : pirmą pusmetį 1 savaitinė pamoka, o antrą 2 savaitinės pamokos.

91.8.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą pusmečiui pasibaigus.

91.9. Socialinis ugdymas.

91.9.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

91.9.2.Dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudojamasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

91.9.3. 9–10 klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skiria  apie 20 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

91.9.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

91.9.5.2. istorijos 5 klasės turinio išdėstymo kursas pradedamas nuo Lietuvos istorijos epizodo, o 6 klasės – integruotu Europos ir Lietuvos istorijos epizodu;

91.9.5.3. pilietiškumo ugdymas integruojamas į istorijos dalyką, o 9, 10 klasėje dėstomas kaip atskiras dalykas.

91.9.5.4. Dalyvavimas akcijose gali būti fiksuojamas kaip pilietiškumo pamoka. Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose rekomenduojama kaupti, naudojantis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, e. aplanke ir kt.

91.9.6. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos: Lietuvos ir pasaulio realijos,  nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, sporto istorija.

91.10. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudarant sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui, plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla užtikrina pasiūlos įvairovę ir tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

91.10.1. Kūno kultūrai mokytis sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės, jei grupėje yra daugiau kaip 10 mokinių.

91.10.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į galiojančius Higienos normų reikalavimus.

91.10.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė rinktis fizinį aktyvumą. Mokykla numato, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą. Rekomenduojama mokiniams sudaryti galimybę rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

91.10.3.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

91.10.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

91.10.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

91.10.5. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, darbą  bibliotekoje, Ramybės kambaryje, socialinę veiklą ).

91.11. Meninis ugdymas.

91.11.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos  dalykai.

91.11.2. Menų dalykų mokymą rekomenduojama organizuoti kitose erdvėse –kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje.

91.11.3. Organizuojamas nuoseklus dalykų meninis ugdymas.

 

IV SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

  1. Per adaptacinį 3 mėnesių laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį mokinių pasiekimų ir pažangos nepatenkinamais pažymiais nevertinti, kontrolinių darbų nerašyti pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams 2 savaičių laikotarpį.

93.1. Iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

  1. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

 

Dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičius 5-10 klasėse

 

  1. Dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičius konkrečioje klasėje, užtikrinant Bendrosiose programose numatytus mokinių mokymosi pasiekimus:
Eil.

Nr.

Mokomieji dalykai /klasė 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė
a b c a b c a b c a b c
1 Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
2 Lietuvių kalba 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 4 5
3 Užsienio kalba

I-oji

3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3
4 Užsienio kalba

II-oji

2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2
5 Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 3 4
6 Gamta ir žmogus

 

2 2 2 2 2 2
7 Biologija 2 2 2 1 1 1 2 1
8 Fizika 1 1 1 2 2 2 2 2
9 Chemija 2 2 2 2 2
10 Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 0/1 0/1 0/1 0/1 0/1 0/1 1 1
11 Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2
12 Pilietiškumo pagrindai 1 1
13 Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1
14 Ekonomika 1
15 Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
16 Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
17 Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1/2 1
18 Kūno kultūra 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2
19

 

Žmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5

7 ir 8 klasėse ugdymo procesas diferencijuojamas per matematikos ir lietuvių kalbos pamokas. Mokiniai priskiriami grupėms, nepažeidžiant jų priklausymo nuolatinei klasės bendruomenei.

7 ir 8 klasėse informacinės technologijos dėstomos nuo sausio mėnesio (17 pamokų).

 

Ugdymo turinio integravimas 5-10 kl.

 

  1. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, vykdo tarpdalykinę integraciją:

96.1. integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikių planų skiltyje „Integracija“;

96.2. konkrečias integruojamų programų temas mokytojai pasirenka ir fiksuoja savo dalyko ilgalaikiuose planuose iki rugsėjo 5 d. (per mokslo metus gali būti  koreguojama, suderinus su dalyką kuruojančiu vadybininku), klasės vadovai – veiklos planuose ir elektroninio dienyno skiltyje „Klasių veiklos“;

96.2.1. integruojamas lietuvių kalbos ir pilietiškumo ugdymas 5-10 klasėse;

96.2.2. biologijos ir informatikos mokymas 7-8 klasėse;

96.2.3. informatikos ir matematikos mokymas 9-10 klasėse;

96.2.4. integruojami kiti dalykai trumpam laikotarpiui  savarankišku mokytojų sutarimu arba administracijai rekomenduojant. Mokytojai tai  pažymi ilgalaikiuose planuose. Metodinė taryba sudaro atskirą integruojamų pamokų planą, tvirtinamą mokyklos direktoriaus iki rugsėjo 15 d..

 

Papildomai pasirenkami dalykai, trumpalaikės ir ilgalaikės konsultacijos, pagilintas ugdymas 5-10 kl.

 

  1. Mokiniams siūlomi papildomai pasirenkamieji dalykai, konsultacijos, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas:

97.1. biologijos ir informacinių technologijų modulis 7, 8 klasėse nuo rugsėjo iki sausio mėnesio eksperimentiniams ir praktiniams darbams atlikti;

97.2. matematikos ir informacinių technologijų modulis 9, 10 klasėse;

97.3. sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencinė programa 5-10 klasėse;

97.4. karjeros planavimas 9 klasėse.

  1. Mokiniams, turintiems žemus mokymosi pasiekimus, numatomos ilgalaikės ir trumpalaikės konsultacijos :

98.1. ilgalaikės ir trumpalaikės lietuvių kalbos konsultacijos 5-6 klasių , 7-8 klasių, 9-10 klasių mokiniams (po 1 valandą per savaitę nurodytų klasių grupėms), kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos, kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus. Taip pat siekiant sudaryti galimybę mokykloje atlikti lietuvių kalbos dalyko namų darbų užduotis;

98.2. ilgalaikės ir trumpalaikės matematikos konsultacijos mokiniams 5-6 klasių , 7-8 klasių, 9-10 klasių mokiniams (po 1 valandą per savaitę nurodytų klasių grupėms) , kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos, kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus. Taip pat siekiant sudaryti galimybę mokykloje atlikti matematikos dalyko  namų darbų užduotis;

98.3. ilgalaikės ir trumpalaikės anglų kalbos konsultacijos 5-6 klasių , 7-8 klasių, 9-10 klasių mokiniams ( po 1 valandą per savaitę nurodytų klasių grupėms), kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus. Taip pat siekiant sudaryti galimybę mokykloje atlikti anglų kalbos dalyko namų darbų užduotis.

  1. Pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti panaudojimas:
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti
Klasės 5 6 7 8 9 10
Užsienio kalba (I-oji) 1 1 1 1
Kūno kultūra 1 1 1 1 1
Sveikatos ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5
Karjeros planavimas 1
Ilgalaikės konsultacijos klasių koncentrams, moduliai darbui su gabiais.

 

Lietuvių k. konsultacijos 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5
Matematikos konsultacijos 0,5 0,5 0,5 0,5
Anglų k. konsultacijos 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5
Rusų k.  1  1
Biologijos/Informacinių technologijų  1/0      1/0
Matematikos, informacinių t. moduliai  1 1
Chemija  0,5 0,5
Fizika  0,5 0,5

7 ir 8 klasėse rugsėjo-gruodžio mėnesiais informacinės technologijos integruojamos su biologijos moduliu praktikos ir eksperimentiniams darbams atlikti;

5-8 klasėse skiriama po vieną papildomą savaitinę anglų kalbos pamoką pagilinto ugdymo grupėms;

6-10 klasėms skiriama po vieną papildomą savaitinę kūno kultūros  pamoką;

5-10 klasėms skiriama kas antrą savaitę po vieną Sveikatos ugdymo pamoką;

  1. Pamokos ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti pagal klases:
5a 5b 5c 6a 6b 6c 7a 7b 7c 8a 8b 8c 9 10
Užsienio kalba (anglų) 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1    
Sveikatos ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5
Karjeros

planavimas

                        1  
Kūno kultūra

 

      1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
Lietuvių k

konsultacijos

1 1  1
Matematika

konsultacijos

1 1  
Anglų k.

konsultacijos

1 1 1
Rusų k.

konsultacijos

   1 1  
Biologija/Informacinės technologijos

 

  1/0 1/0 1/0 1/0 1/0 1/0  
Matematikos, informacinių technologijų modulis       1         1                          
Chemija

Fizika

      0,5

0,5

Kiekvienoje 5-8 klasėje yra po vieną arba dvi pagilintas užsienio kalbos (anglų kalbos) grupes, o 9 ir 10  klasėse pagilinto mokymo grupių nėra.

9 klasėje skiriama po 1 savaitinę pamoką karjeros planavimo mokymui.

  1. Laikinųjų grupių sudarymo principai:

Laikinosios grupės sudaromos 7-8 klasėse per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas mokinių gabumams plėtoti. Ugdymo rezultatams keičiantis, mokiniai pagal tiltų sistemą pereina iš vienos grupės į kitą. Laikinojoje grupėje turi mokytis ne mažiau kaip  17 mokinių.

  1. Pasirinkto dalyko ar modulio mokėjimo lygio keitimas ar atsisakymas ir naujo pasirinkimas galimas pasibaigus pusmečiui. Išimtys daromos dėl psichologinių priežasčių.
  2. Mokykloje intensyvinami šie dalykai:

103.1. technologijos 9 klasėje. Pirmame pusmetyje 1 savaitinė pamoka, antrame- 2 savaitinės pamokos;

103.2. dailė ir technologijos 8 klasėje . Vieną savaitę 2 dailės pamokos iš eilės, o kitą savaitę 2 technologijų pamokos iš eilės;

103.3. anglų kalbos pagilinto ugdymo grupėse kartą per savaitę 2 pamokos iš eilės;

103.4. biologijos ir biologijos/informacinių technologijų integruotas modulis eksperimentams  ir praktiniams darbams atlikti 8 klasėje 2 pamokos iš eilės;

103.5. fizikos ir chemijos pamokų eiliškumas derinamas 9 klasėje.

  1. Pagilintas ugdymas:

104.1. pagilintas anglų kalbos mokymas nuo 5 klasės iki 8 klasės. Pagilinto ugdymo grupės skiriamos 5-oje klasėje atsižvelgiant į kontrolinio testo rezultatus ir koreguojamos kiekvienais mokslo metais.

104.2. pagilintas kūno kultūros ugdymas 5-10 klasėse:

104.2.1. kūno kultūrai 5-10 klasėse skiriama po 3 savaitines pamokas;

104.2.3. pagrindinio ugdymo pakopoje pagilintas kūno kultūros ugdymas siejamas su sveikatos ugdymo veikla ir orientuojamas į atskirų sporto šakų elementų mokymą, kuriam reikia tam tikrų fizinių ypatybių, specialių judėjimo įgūdžių bei fizinio pasirengimo pasirinktai sporto šakai;

104.2.4. kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės pagal klases; minimalus mokinių skaičius grupėje -10 mokinių; esant mažesniam skaičiui jungiamos grupės paraleliai arba gretimai.

  1. Pasirenkamieji dalykai, moduliai.

Mokiniai gali rinktis matematikos ir informacinių technologijų, biologijos ir informacinių technologijų modulius.

  1. Klasių dalijimas į grupes:

106.1. doriniam ugdymui 5-10 klasėse, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

106.2. užsienio kalbai mokyti, jei  klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

106.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;

106.4. kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų: kūno kultūrai 5-10 klasėse (įgyvendinant sporto ir sveikatos ugdymo sampratą);

106.5. gamtos mokslų dalykų eksperimentiniam darbams atlikti.

 

2017-2018 m. m.

Mokomieji dalykai/klasė 5 6 7 8 9 10
Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1
Lietuvių kalba 5 5 5 5 4 5
Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 3 3
Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 2
Matematika 4 4 4 4 3 4
Informacinės technologijos 1 1 0/1 0/1 1 1
Gamta ir žmogus 2 2
Biologija 2 1 2 1
Chemija 2 2 2
Fizika 1 2 2 2
Istorija 2 2 2 2 2 2
Pilietiškumo pagrindai 1 1
Geografija 2 2 2 2 1
Ekonomika 1
Dailė 1 1 1 1 1 1
Muzika 1 1 1 1 1 1
Technologijos 2 2 2 1 1/2 1
Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2
Žmogaus sauga 0.5 0.5 0.5 0,5 0,5
Socialinė – pilietinė veikla 10 10 10 10 10 10

 

Diferencijuotas ugdymas 5-10 kl.

 

  1. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir gali būti skiriamas nevienodas mokymosi laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.
  2. Diferencijavimas gali būti taikomas:

108.1. mokiniui individualiam ugdymui- trumpalaikės lietuvių k., matematikos, anglų kalbos konsultacijos;

108.2. mokinių grupei (pasiekimų skirtumams mažinti bei gabumams plėtoti)- laikinosios grupės per lietuvių kalbos, matematikos pamokas 7-8 klasėse, anglų kalbos pagilinto ugdymo grupės;

108.3. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji biologijos ir kitų dalykų mokinių darbai), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

  1. Mokinių perskirstymas.

Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei 7-8 klasėse per lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos (nuo 5-os klasės) pamokas, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis nedaro žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas

5-10 kl.

 

  1. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.
  2. Mokymosi pagalba mokykloje organizuojama kryptingai, paskyrus atsakingu pavaduotoją ugdymui; pagalba mokiniui suteikiama ilgalaikių ir trumpalaikių konsultacijų metu.
  3. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

112.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

112.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

112.3. ugdo atkaklumą mokantis;

112.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

112.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

112.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

112.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

112.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

112.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

  1. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).
  2. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje yra nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.
  3. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

115.1. kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų;

115.2. kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai;

115.3.kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

115.4. kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

  1. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.
  2. Mokykla derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

117.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant  koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo (si) užduotis, metodikas ir kt.;

117.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

117.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

117.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

  1. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.
  2. Klasių vadovai ir mokytojai teikia pagalbą savo klasės mokiniams:

119.1. rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda;

119.2. siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą;

119.3. domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną;

119.4. suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, patyčios ar kitokio pobūdžio išnaudojimas;

119.5. bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, sveikatos priežiūros specialistais;

119.6. informuoja tėvus (globėjus) apie iškylančias problemas ir tą pačią dieną praneša apie mokinio nedalyvavimą pamokoje;

119.7. padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

119.8. stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui (-si).

 

Mokinių mokymosi krūvių reguliavimas 5-10 kl.

 

  1. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena.
  2. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.
  3. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.
  4. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena:

123.1. organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai;

123.2. užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų. Kontroliniai darbai registruojami el. dienyne iš anksto.

  1. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnį už minimalų privalomų pamokų skaičių dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis skiriama 5–8 ir 9–10 klasėse, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).
  2. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktuose.
  3. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.
  4. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas: nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas, nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis, jei šių programų turinys dera su Bendrųjų programų turiniu. Tokiais atvejais mokinio tėvų prašymai priimami iki rugsėjo 20 d.; pasirašo dalyko mokytojas, klasės auklėtojas; atleidžiamų mokinių sąrašas tvirtinamas direktoriaus įsakymu iki spalio 1d.
  5. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus ir tėvai, rašydami motyvacinį prašymą leisti nelankyti atitinkamų pamokų, prisiima įsipareigojimą dėl savo vaiko saugumo užtikrinimo.
  6. Mokykla priima sprendimą dėl menų ir sporto srities ar kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų, mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir vertinimo įskaita nekonvertuojant į dešimtbalę sistemą.

 

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas 5-10 kl.

 

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.
  2. Mokykla, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 44 punkte nurodytais teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, kurį tvirtina mokyklos vadovas ir skelbia mokyklos internetinėje svetainėje.
  3. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.
  4. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

133.1. formuojamasis vertinimas, grįstas mokytojo ir mokinio sąveika  ir palaikantis mokymąsi, taikomas visose pagrindinio ugdymo programos klasėse mokinių individualiai pažangai fiksuoti ugdymo procese, savalaikei grįžtamajai informacijai užtikrinti, mokymo (si) planavimui koreguoti. Mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų bendradarbiavimą, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus, padeda suprasti mokiniui, kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kokie mokymosi būdai veiksmingi. Mokiniai, konsultuojami mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti vienas kito bei savo darbą, įsivertinti pasiekimus bei pažangą. Mokinio el. dienyne formuojamojo vertinimo rezultatai nefiksuojami. Mokytojo pasirinkta forma formuojamojo vertinimo rezultatams užsirašyti turi atspindėti realius mokinio pasiekimus.

Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir tam naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius arba juos kuria pati ir veiksmingai taiko.

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į (si) vertinimą ir tobulinimą.

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

  1. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami mokykloje sutarta forma -balais nuo 1 iki 10 ir rašomi el. dienyne; Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  2. Mokytojas, atidžiai išnagrinėjęs dalyko turinį, bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, planuoja vertinimą vieneriems mokslo metams, tai konkrečiai pažymėdamas dalyko ilgalaikiame plane.
  3. Planuodamas vertinimą mokytojas:

136.1. atsižvelgia į klasės pasiekimų lygį;

136.2. tariasi su kolegomis metodinėje grupėje dėl vertinimo tipų, naudojamų formų, metodų, kriterijų;

136.3. mokslo metų pradžioje supažindina mokinius su dalyko turiniu, išsilavinimo standartais, vertinimo kriterijais, pateikia kontrolinių darbų , kitų vertinamųjų atsiskaitomųjų darbų grafiką kabineto stende arba el. dienyne;

136.4. pažangos ir pasiekimų vertinimą detalizuoja (pateikia vertinimo kriterijus) pradėdamas nagrinėti skyrių;

136.5. įrašo kontrolinių darbų mėnesio datas į  atitinkamą grafą elektroniniame dienyne;

136.6. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas, pasiekimams vertinti taikoma 1-10 balų sistema. Pagal ugdymo tikslą mokytojas naudoja formuojamojo (ugdomojo), diagnostinio, apibendrinamojo vertinimo metodus. Diagnostinis vertinimas planuojamas mokslo metams, vadovaujantis su mokiniais aptartais ir patikimais vertinimo rezultatais bei kriterijais. Diagnostinio vertinimo užduotys turi būti patikimos ir validžios, atitikti ugdymo programą:

136.6.4. Pagrindinio ugdymo pirmųjų metų mokinių adaptacinio laikotarpio metu 3 mėnesių laikotarpiu ugdymo pažanga ir pasiekimai vertinami 4-10 balų sistemoje;

136.6.5. Mokinių pasiekimai mokantis dorinio ugdymo, vertinami įskaita, pasirenkamieji dalykai (sveikatos ugdymas, ekonomika, karjeros planavimas) – įskaita, žmogaus sauga – įskaita, kūno kultūros, pilietiškumo pagrindai – pažymiu; dalykų moduliai – įskaita; menų dalykai – pažymiu, technologijos – pažymiu;

136.6.6. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

136.6.7. Specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių pagal specialiojo ugdymo programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal programoje numatytą pasiekimų vertinimo tvarką;

136.6.8. Dalykų mokytojai rašto darbus privalo ištaisyti ir grąžinti mokiniui per savaitę. Dalykų mokytojai rašto darbus privalo ištaisyti ir pažymius įvesti į elektroninį dienyną iki kiekvieno mėnesio 1 ir 15 dienos. Vertinimą būtina komentuoti, aptarti su mokiniais;

136.6.9. Mokinys, keltas į kitą klasę su nepatenkinamu metiniu pažymiu, mokytojo vadovaujamas, privalo likviduoti spragas pirmojo pusmečio trijų mėnesių eigoje; priešingu atveju, turėdamas pakartotinį neigiamą pažymį negali būti keliamas į kitą klasę.

  1. Mokinių, direktoriaus įsakymu atleistų nuo kūno kultūros ir menų dalykų, šių dalykų pasiekimai vertinami „įskaityta“ pagal gautus vertinimus iš  formalųjį švietimą papildančių programų
  2. Mokykloje veikia individualios mokinio pažangos stebėsenos sistema. Mokinys braižo individualias pasiekimų kreives ir jas aptaria bei numatomos gairės gerinti pasiekimus su dalyko mokytojais, klasės auklėtojais, direktoriaus pavaduotoju ugdymui tėvų susirinkimų, klasės valandėlių, kitų susitikimų metu.
  3. Jeigu mokinys:

139.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), nes sirgo arba buvo išvykęs su pateisinama priežastimi, jis turi atsiskaityti per 2 savaites, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam dešimtbalės sistemos įvertinimui „labai blogai“;

139.2. neatlikus mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba.

  1. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (  pusmečio) įvertinimą.
  2. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

 

Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas 5-10 kl.

 

  1. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.
  2. Pagrindinėje mokykloje mokinio individualus planas sudaromas asmeniui atvykusiam mokytis iš užsienio.
  3. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualaus plano sudarymo būtinumo. Rekomenduojama individualų planą sudaryti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypatingai galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti, ir siekti individualios pažangos).
  4. Siekiant stebėti individualią mokinio pažangą ugdymo procese, individualiame ugdymo plane apibrėžiami individualūs sėkmės kriterijai, numatomas mokinio ir mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) indėlis į mokinio mokymąsi ir kt. Individualus ugdymo planas turi būti aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams). Mokinio individualus ugdymo planas mokykloje turi būti periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.
  5. Mokinio individualus ugdymo planas ir jo individualus pamokų tvarkaraštis sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams. Šie planai yra tvirtinami mokyklos vadovo.

 

 Socialinių ir pilietinių veiklų plėtojimas 5-10 kl.

 

  1. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

147.1. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos turi padėti mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

147.2. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

147.3. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

  1. Pagal pagrindinio ugdymo programą socialinė-pilietinė veikla yra privaloma. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama klasės auklėtojo skiltyje, el. dienyne. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys, naudodami klasės auklėtojų metodinės grupės patvirtintą metodiką.
  2. Mokykla priėmė sprendimus dėl socialinės – pilietinės veiklos įgyvendinimo, atsižvelgdama į pilietiškumo ugdymą, mokyklos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei socializacijos programas ir pan. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, klasės auklėtojams ir dalykų mokytojams rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti ją savarankiškai ar grupelėmis glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis bei mokyklos savivaldos institucijomis ir kt.
  3. Mokyklos siūlomos veiklos:
Eil.

Nr.

Darbinė veikla Ekologinė veikla Socialinė projektinė veikla Pagalba draugams ir mokyklai Savivalda Atstovavimas mokyklai Kita veikla
1. Kabinetų ir kitų mokyklos erdvių priežiūra Dalyvavimas

ekologiniuose projektuose

Dalyvavimas mokyklos, savivaldybės, tarptautiniuose projektuose Pagalba klasės draugui nugalint ugdymosi sunkumus Aktyvus dalyvavimas

mokinių taryboje

Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varžybose
2. Mokyklos inventoriaus smulkus remontas Miesto kapinių, mokyklai priskirtos teritorijos tvarkymas  Dalyvavimas pilietiškumo akcijose Pagalba bibliotekos darbuotojams Renginių organizavimas arba vedimas Dalyvavimas kultūriniuose renginiuose
3. Dekoracijų ruošimas, salės apipavidalinimas Gėlių ir želdinių priežiūra mokykloje  Globos įstaigų lankymas Pagalba mokytojams organizuojant karjeros dienas Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, koncertinėse programose
4. Savanorystė miesto įstaigose. Pagalba klasės auklėtojui, mokytojams
5. Pagalba mokyklos senjorų klubui „Bičiuliai“

Socialinės veiklos trukmė: 5-10 kl. – 10 valandų per mokslo metus. Socialinę veiklą fiksuoja  klasės auklėtojas elektroniniame dienyne, klasės auklėtojo skiltyje ir klasės auklėtojo segtuve. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui sistemingai kontroliuoja šios veikos atlikimą ir pristato rezultatus kartu su mokymosi pasiekimų ataskaita pusmečių pabaigoje. Mokinys, įgyvendinęs visas numatytas socialinės veiklos programas ir  turintis visus teigiamus metinius pažymius, sėkmingai pereina mokytis į aukštesnę klasę.

 

 

 

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2017 m. gegužės 24 d.

posėdyje (protokolo Nr. 3)