Lietuvoje vasaros pradžią persmelkia skaudi istorinė atmintis : 1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Pirmadienį, Gedulo ir vilties dieną, tremtiniai ir visi, norintys paminėti šį skaudų mūsų tautos išbandymą, “Atgimimo” mokyklos direktorė Danutė Časienė, mokytojai ir mokiniai rinkosi į Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) bažnyčią. Klebonas Medardas Čeponis laikė šv. Mišias už tremtyje išgyvenusius ir mirusius.
Atminimo koncertą “Tas iškankintas tremties istorijos medis” prie Tremtinių koplytstulpio vedė mokytojas, Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus direktorius Saulius Lukošiūnas, prabilo apie žiaurią deportaciją: 17 502 lietuviai išvežti į tremtį ir lagerius. Tai prasidėjo saulėtą birželį. Mokytojos Valės Šmitienės paruošti 2c klasės mokiniai to ryto gamtos grožį priminė šokiu “Supkit meskit mane jauną”.
Tremties kančias ištvėrusi tauta – tarsi iškankintas medis – išliko atžalos, lapeliai virto istorijomis, likimais, kurie parvedė Lietuvą namo, o 1990 m. išsiskleidė į laisvę. 4c klasės mokiniai, susibūrę prie tremties medžio atžalos, vartė išlikusias istorijas, knygas ir sąsiuvinius, skaitė tremtinių laiškus apie Lietuvos ilgesį, obuoliais kvepiančias pusnis, prisiglaudimą prie ąžuolo, beržo ir klevo. “Reikia draugą turėti” – dainavo mokytoja Dalia Urniežienė ir 4c klasės mokiniai. “Tremtyje draugai liko tik atvirukuose ir sąsiuviniuose,” -priminė S.Lukošiūnas ir pakvietė mokinukus padovanoti tremtiniams mokinių nupieštus atvirukus apie tremtį.
Tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras, vadovaujamas Antaninos Laurenčikienės, atliko dainas, nukėlusias į skaudžius prisiminimus, skambėjo deklamuojami žodžiai: “Mes iš tų – pažemintų ir pasmerktų, į sąrašus juoduosius įtrauktų…”, tačiau “visame plačiam pasauly neprigiję grįžtam mes, kur senolių šviečia saulė, į mus gydančias versmes.”
S.Lukošiūnas pakvietė Druskininkų savivaldybės atstovus padėti gėles prie Tremtinių koplytstulpio ir visus prisijungti prie Visuotinės tylos minutės pagerbiant žuvusius tremtyje.
Gedulo ir vilties minėjime apie tremties kančias prabilo tremtinė Agota Naujalienė, neseniai atšventusi 89-ąjį gimtadienį. Tremtinė prisiminimus pradėjo katalikišku pasisveikinimu, nes tik Dievas jai suteikė jėgų išverti žiaurius kankinimus ir tremties vargus.
S.Lukošiūnas padėkojo Adelbertui Nedzelskiui, Tremtinių koplytstulpio autoriui, už koplytstulpio įrašų atnaujinimą.
“Atgimimo” mokyklos direktorė Danutė Časienė prabilo eilėraščio žodžiais ir priminė, kad taip rašė ne vienas lietuvis, tremtyje tapęs poetu. Direktorė akcentavo, kad šių žmonių dėka mes turime laisvą Lietuvą, užrašytus prisiminimus, nuspalvintus tikromis emocijomis – memuaristinę literatūrą, kuri įtaigiausiai perteikia mokiniams žinias apie tremties laikotarpį. D.Časienė palinkėjo išgyvenusiems tremtį sveikatos, ramybės, išminties ir gerumo, padėkojo “Atgimimo” mokyklos komandai, Tolerancijos centro vadovei Lijanai Lukošiūnienei, mokytojams, kurie kasmet galvoja, kaip paminėti šią dieną, vis kitaip prabilti į mokinius ir bendruomenę. Direktorė džiaugėsi pirmą kartą šiame minėjime debiutavusiais antrokais ir ketvirtokais, dėkojo mokytojams Sauliui Lukošiūnui, Lijanai Lukošiūnienei, Valei Šmitienei, Daliai Urniežienei, Astai Žuromskienei, Ronatai Balkaitienei, Jūratei Šalengienei. Istorinė atmintis gyvena mūsų atmintyje ir gyvens, kol bus bent vienas mokytojas.
Atminties koncertą baigė Ronata Balkaitienė visus pakvietusi bendrai dainai “Mano kraštas”. S.Lukošiūnas padėkojo klebonui M.Čeponiui, “Atgimimo” mokyklos direktorei D.Časienei. V. Šmitienei, D.Urniežienei, A.Žuromskienei, A.Laurenčikienei, R.Balkaitienei ir įteikė atminimo dovanėles.
