Akivaizdu, kad nelengva pandemijos situacija pakeitė labai daug mūsų gyvenimo sričių. Didelis iššūkis teko mokykloms, dalyvaujančioms tarptautinėse Erasmus+ programos veiklose. Ne paslaptis, kad viena maloniausių projektinio darbo pusių – tiesioginiai susitikimai vienoje iš partnerinių šalių. Deja, jie nėra galimi jau beveik metus, todėl koordinatoriai turėjo perplanuoti paraiškose numatytas veiklas. Kita vertus, būtent ši situacija paskatino aktyviau įtraukti daugiau bendruomenės narių.
Spalį planuotas paskutinis projekto “Chance“ (lt. „Šansas“) mobilumas Prancūzijoje. Be abejonės, buvo labai apmaudu dėl prarastos galimybės dar kartą pasimatyti su partneriais, per dvejus projekto metus tapusiais draugais. Su partnerinių šalių koordinatoriais apsvarstę kitas galimybes, nutarėme lapkričio 23-27 dienomis organizuoti nuotolinę mobilumo savaitę. Kiekvieną dieną projekto dalyviams teko atlikti įvairias užduotis ir pateikti jas eTwinning projekto erdvėje. Galutiniai veiklų produktai buvo patalpinti žurnale, kurtame naudojant „Madmagz“ įrankį (madmagz.com). Taigi, ką mes kūrėme. Pasiskirstę mobiliomis grupelėmis dalis mokinių kūrė Power Point pristatymus, kaip jie įsivaizduoja idealią mokyklą. Buvo pasiūlyta labai originalių idėjų – nuo mokyklos pastato pilyje iki itin modernių erdvių, nuo pamokų pradžios 6.30 (autorės tyrimo rezultatas rodė, kad tokiu ankstyvu metu žmogaus smegenys yra aktyviausios) iki laisvo pasirinkimo, kada pradėti mokymosi procesą, nuo įprastų pamokų, keičiant tik kai kurių dalykų kiekį iki siūlymų pamokas organizuoti su įžymiais žmonėmis, jodinėjimo pamokų, oratorinio meno ir kūrybinio rašymo pamokų bei psichinės sveikatos kurso. Kita grupė kūrė, kaip jie įsivaizduoja ateitį po 100 metų. Čia irgi buvo pateikta labai originalių idėjų. Ne vienas buvo įsitikinęs, kad mums į smegenis bus implantuoti specialūs mechanizmai, padėsiantys labai greitai priimti, apdoroti ir įsiminti įvairią informaciją. Neigiamos gaidelės skambėjo dėl aplinkos užterštumo. Ateities kūrėjai rašė, kad dėl šios priežasties suintensyvės moksliniai bandymai apsigyventi kitose planetose. Ne vienas įžvelgė vis spartesnį medicinos progresą. Sveikatos palaikymui buvo pasiūlyti specialūs marškinėliai, kurie savaime treniruos kūną ir palaikys puikią fizinę formą. Susisiekimui buvo siūlomos ne tik autopilotais valdomos, bet ir skraidančios mašinos. Įdomi veikla buvo ir aistringiems gurmanams. Jie kūrė video, supažindindami bendraamžius su lietuviška virtuve ir demonstruodami, kaip pasigaminti keletą lietuviškų patiekalų. Užkandžiui pasiūlytas varškės sūris, pagrindiniam patiekalui – cepelinai, o desertui – obuolių pyragas. Vieną dieną nėrėme į poezijos gelmes – mokiniai kūrė diamante žanro eilėraščius. Diamante eilėraštis arba „deimantinis“ eilėraštis yra poezijos stilius, sudarytas iš septynių eilučių. Tokį pavadinimą įgavo todėl, kad tekstas sudaro deimanto formą. Raktiniai žodžiai buvo – Prancūzija (prancūzai), Vokietija (vokiečiai), Lietuva (lietuviai), šansas, iššūkis ir pokytis. Kai kurie savo kūrinius iliustravo piešiniais. Didžioji dauguma mokinių labai mėgsta ne tik dalyvauti Kahoot ir Quizizz viktorinose, bet su malonumu ir patys jas kuria. Šį kartą mūsų moksleiviai kūrė viktorinas apie Lietuvos gamtą.
Labai svarbi paskutinių projekto susitikimų veikla – refleksija, pasikeitimas mintimis, kaip iš laiko perspektyvos jie vertina savo dalyvavimą projekto veiklose ir mobilumuose. Kiekvienas mobilumo Prancūzijoje, Lietuvoje ar Vokietijoje dalyvis sukūrė video apie projektą. Dauguma džiaugėsi galimybe susipažinti su naujomis šalimis, kultūromis, jų tradicijomis, patobulinti užsienio kalbos žinias, bendravimo įgūdžius, įgyti daugiau pasitikėjimo.
Mobilumo savaite veiklos nesibaigė, gruodį kūrėme šventinius sveikinimus Padlet platformoje, redagavome medžiagą eTwinning platformoje ir, be abejonės, tęsėme bendravimą su partneriais.
Liko tik keli projektinių veiklų mėnesiai. Su nekantrumu laukiame, kai projekto užbaigimo proga bus atverta „Laiko kapsulė“, užkasta mokyklos kieme pirmo mobilumo metu Prancūzijoje. Joje yra sudėti laiškai, kuriuose kiekvienas dalyvis rašė apie tai, kokį save mato projekto pabaigoje, kokį pasižadėjimą sau duotų ir kaip jį galėtų padėti įgyvendinti Erasmus+ programa. Bus įdomu palyginti, kaip ir ar sutaps lūkesčiai su realybe.
„Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”
