Ne vieną mėnesį besitęsiantis karantinas kartais sukelia jausmą, kad niekas nevyksta ir gyvenimas tarsi sustojęs vietoje. Taigi, sausio viduryje ,kai Lietuvą užklojo balti sniego patalai ir pagaliau sulaukėme tikros žiemos su visais vargais ir džiaugsmais, Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos bendruomenė su dideliu džiugesiu pasitiko savanorę iš Italijos, Valentiną Anglesio. Mergina atvyko pagal Europos solidarumo programos projektą „Active youth – active community“ (lt. „Veiklus jaunimas – veikli bendruomenė“). Druskininkų Jaunimo užimtumo centras (JUC) gavo šio projekto finansavimą 2020 metais, bet dėl pandemijos jo vykdymą teko šiek tiek atidėti. JUC, teikdama paraišką, apjungė tris Druskininkų savivaldybės švietimo įstaigas, kiekvieną jų įgalindama 9 mėnesiams pasikviesti po vieną savanorį. Be mūsų mokykloje dirbančios Valentinos, dar viena savanorė atvyko į lopšelį-darželį „Žibutė“ iš Turkijos, o savanoris iš Gruzijos – į JUC.
Kiekviena organizacija turėjo galimybę pasirinkti savanorius pagal savo poreikius, kuriuos išdėstė paraiškoje. Mūsų mokyklai tai nebuvo labai sudėtinga užduotis, mat pažintis su Valentina buvo užmegzta Erasmus + programos „Veiklus jaunimas“ projekto metu. Prieš dvejus metus ji buvo viena iš italų grupės lyderių. Būtent tada sužavėjo jos atsakingumas, gebėjimas puikiai bendrauti su paaugliais ir spręsti jų problemas. Dar vienas svarbus kriterijus buvo tai, kad Valentina savanoriauja nuo 14 metų, pradėjusi mokytis gimnazijoje. Valentina yra savo gimtojo miesto kokio? jaunimo organizacijos narė. Šios organizacijos pagrindinis tikslas- skatinti jaunus žmones dalyvauti savanoriškoje savo bendruomenės veikloje, ugdant visuomeniškumo ir solidarumo jausmą. Dar būdama gimnazistė , Valentina po pamokų nuolatos padėdavo pagrindinės mokyklos mokiniams ruošti pamokas ir taisyti mokymosi spragas. Jai tai kartu buvo puiki galimybė išlaikyti ryšį su savo buvusios mokyklos bendruomene ir padėjo laimėti konkursą į Erasmus+ mainų programą užsienyje.
Pradėjusi studijuoti mergina savanoriavo krepšinio klube, padėdama jauniesiems sportininkams rungtynių metu susidoroti su nesėkmėmis, motyvuodama siekti tolesnių tikslų, tapdama jiems tarsi vyresne seserimi. Savanorystė, prasidėjusi tarsi savotiškas žaidimas, Valentinai tapo gyvenimo būdu ir galimybe geriau pažinti ir įprasminti save, atsisakyti kai kurių stereotipų, pajusti, koks reikšmingas net ir vieno žmogaus indėlis kuriant stiprią ir atjaučiančią bendruomenę. Paklausta, kodėl panoro dalyvauti šioje programoje, Valentina akcentavo galimybę išbandyti save mokytojos vaidmenyje, nes bakalaurines studijas ji baigė įgijusi anglų kalbos mokytojos specializaciją. Kitas, ne mažiau svarbus motyvas – asmeninis tobulėjimas, siekiant kaupti naujas patirtis ir įgyti naujų gebėjimų.
Praleidusi adaptacinę savaitę susipažindama su aplinka ir taikydamasi prie kitokio klimato, pirmą kartą gyvenime patirdama tokią žemą temperatūrą, Valentina pilnu tempu nėrė į mokyklos bendruomenės gyvenimą. Pirmą savaitę ji prisistatė pati ir pasakojo apie savo šalį ir regioną daugumoje 5-8 klasių anglų kalbos pamokų. Jauną ir aktyvią savanorę mokiniai priėmė su dideliu entuziazmu. Jie buvo labai aktyvūs klausytojai, uždavę merginai begalę klausimų įvairiomis temomis. Sėkmingą bendravimą akivaizdžiai įrodė jos organizuojami italų kalbos ir kultūros kursai, kuriuos panoro lankyti virš 60 mokinių. Kol kas nei viena pasiūlyta neformalaus ugdymo veikla nėra sulaukusi tokio populiarumo. Džiugu, kad paraleliai italų kalbos pradėjo mokytis 17 mokytojų ir mokyklos darbuotojų. Juokaujame, kad ,kai tik leis pandemijos situacija, būsimos kelionės tikslas neabejotinai aiškus – Italija. Valentina tuo tarpu norėtų pramokti lietuvių kalbos, todėl labai džiaugėsi, kai entuziastingai to ėmėsi viena mokinė, kas savaitę po kelis kartus jungdamasi su ja į nuotolines lietuvių kalbos pamokas. Užsimezgė puikūs kalbų ir kultūrų mainai, mat Irtautė kalbos mokymą derina su lietuviškų tradicijų pristatymu, pavyzdžiui ,Užgavėnių proga ji paruošė puikų vaizdinį pasakojimą apie žiemos palydėtuves.
Norėdama „pasimatuoti“ anglų kalbos mokytojos profesiją, savanorė ne tik dalyvauja pamokose kaip stebėtoja, bet ir pati pradeda organizuoti pamokas nuo pirmos iki paskutinės minutės. Nestandartinę nuotolinio ugdymo(si) situaciją ji priima kaip labai įdomų iššūkį, leidžiantį įvaldyti naujas mokymo strategijas ir būdus, kurių nesimokė universitete ir nebuvo išbandžiusi praktikos metu. Beje, buvo malonu girdėti, kad, merginos nuomone, mes esame daug geriau įvaldę nuotoliniam mokymui naudojamus įrankius ir platformas nei jos žinomos Italijos mokyklos. Po pirmos sėkmingos savarankiškos pamokos socialiniuose tinkluose ji išdidžiai pasidalino žinute- „Aš esu mokytoja!“.
Šiltai Valentiną priėmė ir mokinių taryba, įtraukdama į savo veiklą ir mielai prisijungdama prie jos iniciatyvų. Dar viena veiklos sritis, kuria šiuo metu užsiima savanorė- įdomiųjų ilgųjų pertraukų organizavimas mokiniams, sugrįžusiems į mokyklą mokytis nuotoliniu – kartą per savaitę ji bendrauja vis su kita grupele vaikų. Kadangi savanoriavimo laikotarpis nėra labai trumpas, tikimės, kad Valentinai pavyks „gyvai“ pabendrauti su visa „Atgimimo“ mokyklos bendruomene ir kartu suorganizuoti ne vieną renginį.
Valentinos Anglesio kuratorė, „Atgimimo“ mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Rovena Kvaraciejūtė
oznorDL_vivi 