Kokia turėtų būti ateities mokykla? Kaip mokyčiau, jeigu pats būčiau mokytojas? Kokį karjeros kelią rinkčiausi?
Į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų bandė atsakyti Erasmus + KA2 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus mokyklų mainų partnerysčių projekto „Chance“ (Lt. „Šansas“) dalyviai. Tai buvo antrasis moksleivių susitikimas. Pirmasis vyko sausio mėnesį Prancūzijoje. Be „Atgimimo“ mokyklos projekte dalyvauja Jean Jaures licėjus, Saint Affrique (Prancūzija), Blanchard – Caussat pradinė mokykla, Saint Affrique (Prancūzija) ir Gesamtschule Aspe mokykla, Bad Salzuflen (Vokietija). Išskyrus pradinukus ir mokytojus, visi moksleiviai buvo apgyvendinti mūsų moksleivių šeimose. Mūsų mokyklos komandai atstovavo dvylika 6-7 klasių mokinių, kuriems padėjo projekto koordinatorės anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė ir direktoriaus pavaduotoja Loreta Šilanskienė.
Pirmą mainų dieną daug dėmesio skyrėme susipažinimo ir komandos formavimo, kurias padėjo organizuoti Druskininkų jaunimo užimtumo centro darbuotojai, veikloms. Mūsų mokyklos aštuntokės, projekto savanorės Goda ir Andra, pasiūlė pasitikrinti, ką žinome apie vieni kitų šalis, pakviesdamos dalyvauti Kahoot viktorinoje. Kadangi šių mainų tema „Ateities mokyklos vizija“, diskutavome, kas moksleiviams patinka ir ką jie norėtų pakeisti dabartinėje mokykloje. Beveik visi džiaugėsi vyraujančia draugiška atmosfera mokyklose bei profesionaliais mokytojais. Siūlė mokymo programas atnaujinti naujais dalykais, tokiais kaip mokomųjų kompiuterinių žaidimų bei plaukimo pamokomis. Norėjo, kad vietoj teorinių žinių būtų pateikiama daugiau praktinių užduočių ir turinys labiau priartėtų prie realiame gyvenime reikalingų įgūdžių. Po pietų mūsų mokytojos Daiva ir Audronė supažindino svečius su miesto įdomybėmis. Na, o vakare visų keturių mokyklų komandos pristatė savo miestus ir plačiau papasakojo apie save.
Antrąją dieną projekto veiklos persikėlė į Kauno technologijos universitetą. Jame projektų vadovė Giedrė Vasiljevienė su savo komanda pasiūlė pasimatuoti žurnalisto ir IT specialisto profesijas. Mišriose grupėse pasirinkta tema moksleiviai kūrė reportažus. Teko ne tik patiems ieškoti temą atspindinčių iliustracijų, kurti tekstą, bet ir padirbėti studijoje, reguliuojant garsą, vaizdą ir efektus. Po šios veiklos lietuvaitė Grytė sakė, kad pradėjo svarstyti šiuo metu svajojamą įgyti teisininkės profesiją iškeisti į žurnalistės duoną. Antro užsiėmimo metu kiekvienas turėjo galimybę sukurti internetinę svetainę. Paaiškėjo, kad nors tai nemažai kruopštumo ir labai daug kūrybiškumo reikalaujantis procesas, daugumai ši veikla buvo ypač patraukli.
Kitą dieną jau vėl mokykloje dalyviai turėjo progos atskleisti savo kūrybinius gebėjimus kurdami ateities mokyklos modelius. Mišriomis komandomis, naudodami buitines atliekas, mokiniai konstravo, kokią mokyklą jie norėtų matyti ateityje. Minutė po minutės kilo svajonių mokyklos erdvės – mokslinė laboratorija su išmaniaisiais akiniais, sporto kompleksas su baseinu, geriamo vandens fontanu, išmaniąja laipiojimo sienele ir net specialia kavine jėgoms atgauti, astronomijos bokštas, teikiantis galimybę tyrinėti dangų, valgykla su išmaniojo ekrano meniu. Ypatingo susižavėjimo sulaukė mūsų mažųjų svečių – pradinukų modelis – jų mokykla turėtų net arklius jojimo pamokoms ir paukštyną ekologiškiems kiaušiniams gauti. Po pietų Augų sodyboje teko „pasivaikščioti su ūkininko batais“, tai yra, „pasimatuoti“ šią profesiją. Čia teko išbandyti ne vieną ūkininko darbą – rąstus pjauti, karvę melžti, sviestą mušti ir gyvuliais pasirūpinti. Visi suprato, kiek ištvermės ir susikaupimo reikalauja ši profesija.
Ketvirtą dieną tęsėme profesijų karuselę ir „šokome į mokytojo batus“. Vokiečiai mūsų mokyklos moksleiviams vedė vokiečių kalbos pamokas, o prancūzai – prancūzų. Mūsų aštuntokės, projekto savanorės Daniela ir Gustė, užsieniečius mokė lietuvių kalbos. Jauniesiems mokytojams teko ne tik apie turinį pagalvoti, bet ir parinkti tokius metodus, kokiais jie patys norėtų būti mokomi. Taigi, nei viena pamoka neapsiėjo be žaidybinių elementų, o lietuvaitės merginos pademonstravo mūsų išmaniosios klasės galimybes. Tuo tarpu mūsų mažieji turėjo galimybę palyginti lietuvišką mokymo sistemą su prancūziška, dalyvaudami dailės ir kūno kultūros pamokose su pradinukais.
Paskutinę dieną skyrėme mokyklos valgyklos meniu „atnaujinimui“. Kiekviena nacionalinė komanda gamino populiarius savo šalies patiekalus. Prancūzai pasiūlė tradicinį nesaldų pyragą „Quiche“ ir lietinius „Crepe“, vokiečiai – vaisių salotas su natūraliu jogurtu, o mes – neatsiejamą visų švenčių palydovę – baltą mišrainę.
Paskutinės dienos vakaras taip pat laukė ypatingas, nors ir nuspalvintas liūdesio gaidele, nes skirtas atsisveikinimui. Į jį susirinko visos savo namų šiluma pasidalijusios šeimos. Vakarą nuspalvino mokytojos Ronatos Balkaitienės merginų ansamblio atlikta daina, o žaismingą nuotaiką padėjo sukurti mokytojos Valės Šmitienės vadovaujamas jaunuolių šokių kolektyvas „Druskutis“, ne tik pademonstravęs tautinio šokio ir kostiumo išskirtinumą, bet į šokio sūkurį įsukęs ir mūsų svečius.
Šiais mainais baigėsi ir pirmieji projekto metai. Kitais mokslo metais tęsime pradėtus darbus, laukia dar dveji mainai, kuriems ruoštis pradėsime jau dabar.
Nuoširdžiausiai dėkoju visoms šeimoms, ne tik atvėrusioms savo namų duris, bet ir labai širdingai besirūpinusioms savo naujais šeimos nariais. Ačiū tariu ir mokyklos direktorei D.Časienei padėjusiai organizuoti projekto veiklas.
“Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”
Projekto koordinatorė Rovena Kvaraciejūtė
