Tik prieš savaitę grįžome iš Erasmus+ projekto „Be smart, be eco“, finansuojamo iš Europos komisijos lėšų, partnerių susitikimo Goldap (Geldapė) mieste Lenkijoje. Įspūdžių ir patirčių tiek daug, kad norime pasidalinti su visais.
Kovo 31d. mūsų mokyklos komanda – septintokai M. Dobelinskas, N. Vaitkus ir aštuntokai M. Volodkaitė, K. Kurlavičiūtė, M. Janavičiūtė, E. Zuberniūtė, A. Matulevičiūtė, M. Kisel, N. Berezobskij, mokytojai V. Šimkonytė ir D. Šilanskas – susitiko su partneriais iš Lenkijos ir Čekijos. Visų šalių komandose dalyvavo 30 mokinių ir 6 mokytojai. Projekto svarbiausios sritys – ekologinių problemų sprendimo būdai, meno žinių, susijusių su ekologija bei komunikacijos užsienio kalba lavinimas, tarpdalykinė integracija.
Ankstų sekmadienio rytą autobusu pajudėjome Goldapo link. Kelionė neprailgo, tad įsikūrę ir papusryčiavę, susipažinome su projekto dalyviais iš Lenkijos ir Čekijos. Visi kartu kūrėme projekto plakatą, kurį vežėmės į visas veiklas. Po pietų pažintį tęsėme miesto centre, žaisdami aktyvų miesto pažinimo žaidimą, kurio metu susipažinome ne tik su miestu, bet geriau pažinome ir kitus projekto dalyvius.
Antrosios dienos rytas prasidėjo sportiškai. Naujai įrengtame sporto aikštyne smagiai atlikome rytinę mankštą, pabuvome gryname ore. Vėliau pasinėrėme į tylos ir ramybės oazę – apsilankėme druskų kambaryje. Atgavę jėgas, pradėjome ruoštis šalių nacionaliniam vakarui. Buvo kilnu ir smagu pristatyti savo šalį, taip pat išgirsti įdomių faktų apie kitas šalis. Kiekviena šalis įdomi ir unikali savo papročiais, kultūra, tradicijomis, gamta, istorija, o galimybė tai pažinti plečia akiratį ir supratimą, kad esame to paties pasaulio dalis.
Trečią dieną, ryte žygiavome miesto link į vaikų darželį. Ten mažieji mus mokė šokti ir parodė savo gebėjimus anglų kalboje: spėliojo mįsles apie gyvūnus ir gamtą. Pavargę, bet su šypsenomis veiduose grįžome namo ir po pertraukos mūsų laukė smagių, įtraukiančių šokių pamoka. Vakarop visi kartu mokėmės gaminti žvakes iš tikro, medumi kvepiančio vaško.
Ketvirta diena skirta pažinčiai su mišku. Vykome į Goldapo girininkijos medelyną, kur pamatėme, kaip yra auginami miško želdiniai, kokios rūšys dominuoja. Sužinojome, kad iš mažos gilės tvirtam ąžuolui išaugti prireikia 120 metų. Vėliau, besimėgaudami miško ramybe, pėsčiomis pasiekėme vietą Romitos girioje, kurioje paskutinis vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius Vilhelmas II sumedžiojo patį didžiausią elnią. Apie tai byloja samanomis apaugęs paminklinis akmuo. Čia miškininkai mums suruošė stovyklavietę: užkūrė laužą, kepėme dešreles, bendravome. Grįžę namo, nors ir pavargę, nuskubėjome į kūrybines dirbtuves, kur gaminome vonios bombas, vonios druskas bei muiliukus iš ekologiškų produktų.
Penktą dieną lankėmės T. Kosciuškos vardo pagrindinėje mokykloje Nr. 3. Mokykloje mokosi apie 800 mokinių, sustiprintas kūno kultūros mokymas, kai kurios klasės turi net 10 kūno kultūros pamokų! Kartu su šeštos klasės mokiniais kibome į kūrybinį darbą: iš atvežtų vaisių bei daržovių kūrėme įvairias gyvūnų ir paukščių kompozicijas. Smagu buvo dirbti, o dar smagiau, kad tai ką sukūrėme, buvo galima valgyti. Vakare mūsų laukė ugnies šou! Ne, mes jo nestebėjome. Mes buvome patys ugnies šou dalyviai. Pasitreniravę apie porą valandų ir išklausę saugos reikalavimus, patys parodėme, ko išmokome. Reginys buvo įspūdingas ir gniaužiantis kvapą.
Kitą rytą išvažiavom į Sciborkį – ekologišką vienos šeimos sodybą. Atrodo, kuo gi gali nustebinti mus, lietuvius, kaimas? Pasirodo, gali. Sodybos šeimininkai – charizmatiški žmonės. Visa šeima užsiima ekologine žemdirbyste, tėvai ir trys sūnūs – vegetarai. Jauna šeima turi neįprastą pomėgį – šiuo metu augina 52 šunis: Aliaskos malamutus, Sibiro haskius ir Aliaskos haskius. Augina ne veisimui, o savo aistrai – sodybos šeimininkas vienas iš žinomiausių lenkų šunų kinkinių rogininkų, save kartais vadinantis Bėgančiu Vilku. Tai labai mylintis savo augintinius žmogus, kaip pats sakė, net šeimą „išduoda“ pusei metų, kai išvyksta į varžybas už poliarinio rato Norvegijoje. Mes taip pat išbandėme šių šunų veržlumą, azartą ir jėgą: poromis gavome po šunį, kurį galėjome tramdyti tik senovės indėnų komandomis ir praėjome 1 kilometro trasą. Vakarop visi susibūrėme bendrai ekologinei veiklai – iš buitinių atliekų (plastiko, popieriaus) kūrėme po tris eko-modelius, kurie sudalyvavo madų šou.
Paskutinę dieną vyko kūrybinės dirbtuvės – gaminome velykines dekoracijas iš kiaušinių lukštų bei gamtinių žaliavų, dekupažo technika dekoravome paveiksliukus. Per pantomimą kiekviena šalis pristatė savo šalies Velykų tradicijas.
Savaitė įtempto, bet smagaus darbo neprailgo. Pakeliui namo diskutavome, pasidalinome ką sužinojome, pamatėme ir ko galime pasimokyti. Dalyvavimas Erasmus+ projektuose atveria naujas galimybes plėtoti ir palaikyti partnerių kultūrinį dialogą daugiausia dėmesio skiriant bendravimui, ekologinių ir sparčiai augančio vartojimo problemų sprendimo būdams bei keitimuisi patirtimi. Labai naudinga patirtis ir mūsų mokyklos mokiniams. Jie tobulino anglų kalbos žinias, dar kartą galėjo įsitikinti, kiek kelių ir galimybių atveria užsienio kalbų mokėjimas. Dirbdami komandoje, mokėsi išgirsti ir priimti kitokią nuomonę, išdrįsti išsakyti savo idėjas, argumentuotai jas pateikti.
Projekto dalyvių informacija
