Plečiame tarptautinio bendradarbiavimo geografiją
Šių metų spalio pradžioje teko dalyvauti ŠMPF kontaktiniame eTwinning programos seminare „Mokymasis su eTwinning“. Seminaro tikslai – užmegzti ryšių su kolegomis iš įvairių Europos šalių, pasidalinti idėjomis apie vykdomus projektus bei generuoti naujus sumanymus būsimiems projektams. Seminare dalyvavo kolegos iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Turkijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos ir Gruzijos.
Pirmą dieną klausėmės ekspertų paskaitų. Ypač aktualus buvo Gruzijos mokytojų kvalifikacijos centro konsultantės Nonos Popiashvili pranešimas „Projektų metodu paremtas mokymasis“. Daugumai mūsų naujai nuskambėjo lektorės mintis, kad nors dauguma šiuolaikinių mokytojų stengiasi savo pamokas praturtinti projektais, bet suvokimas apie projektinę veiklą ir projektų metodu paremtą mokymąsi iš esmės skiriasi. Pirmuoju atveju mokytojas visą medžiagą pateikia pats ir temos pabaigoje kaip „desertą“ duoda mokiniams paruošti projektą, kaip apibendrinamąjį darbą. Tuo tarpu antrasis paremtas pačių mokinių ieškojimu, atradimu, apibendrinimu ir rezultatų pateikimu. Esmė ta, kad mokiniai mokosi vykdydami projektą, o mokytojas tik padeda iškelti problemą ir vėliau moderuoja darbą. Šiuo metodu paremtas mokymasis padeda ugdyti pagrindinius XXI a. reikalingus gebėjimus – bendravimo, bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo. Jau nebe naujiena, kad Z kartos vaikų ugdymas neatsiejamas nuo informacinių technologijų naudojimo. Seminare buvo pateikta keletas WEB 2.0 įrankių, kurie galėtų praversti siekiant mokyti projektais paremtu metodu. Dar viena svarbi mokymų dalis buvo skirta tarptautinių projektų rašymo metodikai. Išklausę kelis naudingus patarimus, kas lemia projekto sėkmę, tarptautinėse komandose ne tik kūrėme galimų projektų planus, bet juos talpinome eTwinning erdvėje.
Džiugu, kad dalyvavimą seminare pavyko suderinti su darbiniu vizitu į Boržomi. Prieš vykstant į Tbilisi, lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas prof. Vidas Kavaliauskas pasiūlė užmegzti ryšius su viena šio kurorto mokyklų, nes mus sieja miestų dvynių statusas. Boržomi savivaldybės kultūros namų vadovė Nunu Stepanova tarpininkavo supažindinant su Boržomi 1-mos vidurinės mokyklos direktore ir mokytojais. Mokykla kol kas turi mažai tarptautinio bendradarbiavimo patirties, todėl entuziastingai priėmė pasiūlymą. Taip pat tikimės bendradarbiauti su viena iš Tbilisio mokyklų, kurioje rusų kalbą dėsto lietuvė Lidija Giorgobiani, Gruzijoje gyvenanti jau daugiau nei 30 metų. Ji ne tik aktyviai dalyvauja Gruzijos lietuvių bendrijos „Rūta“ veikloje, bet ir sekmadieninėje mokykloje gruzinus moko lietuvių kalbos. Pasirodo, lietuvių kalbos entuziastų Gruzijos sostinėje tikrai nemažai. Vieną popietę apsilankius Tbilisio technikos universitete buvau maloniai nudžiuginta, kad prof. V.Kavaliauskas turi daugiau nei 100 studentų, kurie kaip pasirenkamąjį dalyką renkasi mokytis mūsų kalbos. Labiausiai stebino, kad visi jie neturi jokių sąsajų su Lietuva ir mokytis lietuviškai apsisprendžia dėl asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, vienas vaikinas žavisi mūsų krepšinio komanda, o Sophio domisi kalbomis ir nori mokėti jų kuo daugiau. Per keletą metų jaunuoliai yra ne tik jau neblogai pramokę kalbėti lietuviškai, bet taip pat puikiai išmano Lietuvos istoriją bei tradicijas. Būtent jų dėka teko pabuvoti Tbilisyje esančiose lietuviškose salelėse. Pasirodo, pačiame centre yra Vilniaus skveras su Užupio respublikos konstitucija gruziniškai. Taip pat buvo įdomu apsilankyti vaistinėje, kurioje dirbo rašytojas A.Vienuolis. Malonu, kad gruzinai rūpinasi mūsų paveldu ir visi vaistinės baldai bei nuotraukos išsaugoti būtent iš to laikotarpio, kai čia dirbo mūsų rašytojas.
Tikimės, kad į plačią mūsų mokyklos tarptautinių projektų geografiją gražiai įsilies dar viena, lietuvių atžvilgiu ypač draugiškai nusiteikusi šalis – Gruzija.
Rovena Kvaraciejūtė, anglų kalbos mokytoja metodininkė
