Projektai

Erasmus+ “hAPPy Students” šešių šalių projekto nariai nuo pirmadienio įsitraukė į veiklas Lębork mieste, Lenkijoje.

Mūsų mokyklą atstovauja 7c klasės mokiniai: Agota Granatauskaitė, Izabelė Mitkutė, Martyna Šarucka, Amelija Grigaitė ir Gabrielius Grihoryan. Vaikus lydi Janina Jonušauskaitė, projekto koordinatorė ir Vita Jasienė, technologijų mokytoja.

Susipažinę projekto nariai apžiūrėjo mokyklą, dalyvavo pamokose ir atliko numatytas veiklas. Kitą dieną visų šalių dalyviai lankėsi mokslų ir kūrybinių eksperimentų centre “Experyment”, kuriame lavino įvairias turimas kompetencijas ir įgūdžius, tokius kaip: sveika gyvensena, biologija, geografija, fizika ir astronomija. Po bandymų visi apžiūrėjome laivus, stovinčius prieplaukoje. Įspūdį paliko “ORP Blyskawica” karinis laivas ir šalia esantis mokomasis laivas, kuriuo studentai kelis mėnesius atlieka praktiką atviroje jūroje. Sekanti diena, kaip ir prieš tai buvusios, nustebino visus. Mokiniai atliko daug praktinių grupinių ir individualių užsiėmimų. Jų metu kūrė interaktyvų žaidimą, margino pirkinių krepšius Kašubos regiono raštais, pristatė sukurtą vaizdo įrašą apie Druskininkų “Atgimimo” mokyklą, mokėsi graikiškų šokių ir piešė projekto logotipą, kuris bus naudojamas skirtingose platformose. Po užsiėmimų projekto dalyviai lankėsi savivaldybėje, susitiko su miesto Meru, įdomiai pravedusiu istorijos pamoką ir atskleisdusiu šalių bendrumą. Lydimi priimančiosios šalies organizatorių, apžiūrėjome svarbų miestui objektą-vandens bokštą muziejų, kuriame išbandėme interaktyvias veiklas.

Nekantriai laukiame naujos dienos ir nepatirtų įspūdžių.

J.Jonušauskaitė, projekto koordinatorė, ir V.Jasienė, technologijų mokytoja.
Mūsų širdis sujungęs alyvmedžių sodas

Mūsų širdis sujungęs alyvmedžių sodas

Jau treti metai vyksta Erasmus+ projektas „Ugnis, vanduo, žemė, oras”, kurio dalyviai – mokiniai ir mokytojai iš Vokietijos, Turkijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Lietuvos. Tiesa, iki šiol jo veikla buvo gana ribota – dėl pandemijos grėsmės vaikai galėjo susitikti vieni su kitais tik ekrano dėka, tai yra, per vaizdo konferencijas. Ir štai šių metų pavasarį, sumažėjus sergamumui, sužibo viltis pagaliau pasimatyti gyvai!

Pirmąja „stotele” mobilumui kovo 5 – 12 dienomis buvo pasirinkta Turkija – egzotiška ir labai viliojanti šalis. Tačiau, likus mažiau nei porai savaičių iki svajonės išsipildymo, iškilo nauja grėsmė –  visą pasaulį sukrėtė Rusijos invazija į Ukrainą.

Skristi ar neskristi? Klausimas, kamavęs mūsų komandą – mokytojas Daivą ir Roveną, septintokes  Viltę, Mileną, Irtautę, Ivaną bei aštuntokus Paulių, Arną ir Airidą – visą paskutinių pasiruošimų laikotarpį. Skridom! Skridom, nes Erasmus – tai Europos vienybė. Skridom, nes Erasmus – tai jaunimo galimybė mokytis tolerancijos. Skridom, nes Erasmus – galimybė jaunimui tapti atviresniam įvairovei. Vienybė, tolerancija, įvairovė – vertybės, dar aštriau ir aktualiau skambančios žvelgiant į skaudżius šių dienų įvykius. Žvelgdami iš laiko perspektyvos, galime tvirtinti, kad sprendimas pasiteisino šimtu procentų. Įdomi ir turininga savaitė su Turkijos ir Vokietijos bendraamžiais dalijantis, mokantis ir mokant prabėgo kaip akimirka.

„Jautėmės kaip karališkos šeimos atstovai ir pasaulinio lygio žvaigždės viename”, – taip apie Erasmus+ projekto „Žemė, ugnis, vanduo, oras” priėmimą Seyhan Danisment Gazi Anadolu Lisesi mokykloje sakė jo dalyviai. Tautiniai šokiai, visos mokyklos bendruomenės dėmesys ir pagarba bei žingeidumas mus pažinti – visa tai lydėjo mus nuo pirmos iki paskutinės minutės. Kiekvienam buvo galimybė atrasti save meninėje, sporto ar tiksliųjų mokslų pažinimo srityse. Pirmą kartą išbandyta ebru technika, t.y., piešimas ant vandens. Ši įdomi technika iš Japonijos į Europą atkeliavo būtent Turkijos dėka.  Kita  puiki proga saviraiškai buvo mozaikos dirbtuvėse. Tai –  dar viena meno rūšis, kurios pavyzdžių radome ne vienoje šventykloje. Milenai, Viltei ir Ivanai teko nemažas iššūkis trumpam tapti anglų kalbos mokytojomis. Vaikinai demonstravo vikrumą fizinio lavinimo pamokoje organizuotose futbolo ir tinklinio varžybose. Išvykas keitė kūrybinės dirbtuvės, bendri vakarai ir begalinis noras susirasti kuo daugiau draugų.

Visą projektą vainikavo šeimininkų turkų sugalvota ir iki paskutinės minutės paslaptyje išlaikyta veikla, ne vienam mūsų išspaudusi ašarą ir tarsi apvainikavusi visa tai, ką nuveikėme per savaitę. Tikriausiai retas galime pasidžiaugti turimu asmeniniu medžiu, o ypač ne savame sode ir net ne savoje šalyje. Tokia laimė ir garbė teko kiekvienam dalyviui. Paskutinę dieną kiekvienas sodinome savo alyvmedį. Šis medis pasirinktas neatsitiktinai – tarp daugybės magiškų prasmių jis simbolizuoja draugystę, susitaikymą ir šviesą. Ant kiekvieno medelio buvo prikabinta kortelė su vieno iš svečių ir jį globojusio vietinio projekto dalyvio vardais. Ši ceremonija vainikavo projekto mobilumo veiklas, dar kartą jautriai akcentuodama bičiulystės ir bendrystės prasmę – dabar visus jungia ne tik prisiminimai apie drauge išgyventas akimirkas, tačiau ir bendras sodas, apdovanosiantis savo derliumi ateityje.

  • sdr_vivi

Tirpdami kultūrinių skirtumų ledukai transformavosi į bendrystę ir bičiulystę. „Norėčiau turkų draugiškumą parsivežti į Lietuvą”, – sakė Arnas. Grįžome su viltimi, kad lagaminuose atsirado vietos ne tik lauktuvėms, bet ir prisiminimams apie turkų vaišingumą, dosnumą, o taip pat ir suvokimui, kad skirtingos kultūros gali vienyti ir praturtinti vienos kitas.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Ši informacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Rovena Kvaraciejūtė, projekto koordinatorė

Daiva Dumbliauskienė, vokiečių-anglų kalbų mokytoja

#Erasmus

  • sdr_vivi
  • rptoz
  • edf_vivi
  • cof_vivi
  • sdr_vivi
  • sdr_vivi
  • cof_vivi
  • oznorTO_vivi
  • oznorCO_vivi
Lietuvių kalbos savaitėje – baltų tautos ženklai „Dabarcinėse pasakose“ ir Sibire

Lietuvių kalbos savaitėje – baltų tautos ženklai „Dabarcinėse pasakose“ ir Sibire

Lietuvių kalbos savaitėje – baltų tautos ženklai „Dabarcinėse pasakose“ ir SibirePirmoji kovo savaitė „Atgimimo“ mokykloje – lietuvių kalbos ir literatūros savaitė.

Nuo vasario 28 d. mokyklos didžiajame koridoriuje eksponuojama 7 klasių mokinių memų ekspozicija ,,Seniau ir dabar – su šypsena apie tautosaką’’ bei 6 – 7 klasių mokinių kūrybiniai darbai ,,Gražiausio žodžio akrostichas’’.

Kovo 2 d. antrą pamoką skyrėme Ievos Aneliauskaitės-Motiejauskės knygos „Dabarcinės pasakos“ pristatymui, kuriame dalyvavo 5c, 8a, 6c, 6b klasės. Į renginį negalėjo atvykti knygos autorė Ieva, tačiau džiaugiamės, kad jame dalyvavo „Dabarcinių pasakų“ bendraautorė, mūsų mokyklos technologijų mokytoja Vita Jasienė. Renginį vedė mokytoja Vaiva Gintutienė. V. Jasienė papasakojo, kaip kilo mintis parašyti knygą dzūkų tarme, kaip knyga buvo kuriama. Įdomu, kad I. Aneliauskaitė- Motiejauskė pasakas rašė pagal mokytojos Vitos karpinius. Klausydami apie knygos kūrimą renginio dalyviai knygos iliustracijas-karpinius ir dzūkų tarme parašytus pasakų tekstus galėjo stebėti ekrane. Dzūkų tarme parašytas pasakas skaitė dzūkės, lietuvių kalbos mokytojos Virginija Žėkaitė, Rima Pakalienė, Irena Urbonienė, Jūratė Šalengienė. Pusiau dzūkė mokytoja Vaiva Gintutienė kartu su auditorija nagrinėjo pasakas, padėjo išsiaiškinti mįslingiausių dzūkų tarmės žodžių reikšmes. Paaiškėjo, kad dzūkų tarmė daugeliui mokinių suprantama ir sava. Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Vitai Jasienei už pasakojimą, už knygą, kurią skaitydami galime prabilti pačia mieliausia – gimtąja tarme ir grožėtis subtiliais karpiniais, kurių kiekviename iškarpyta vis kita pasaka. Linkime mokytojai Vitai sėkmės kūryboje ir visuose darbuose, kurie tirpte tirpsta jos darbščiose rankose.

Per trečią pamoką mokytojos V. Jasienė ir R. Pakalienė pakvietė mokinius į karpinių dirbtuves mokyklos skaitykloje. Čia mokytoja R. Pakalienė mokiniams pristatė baltų ženklus ir simbolius, kuriuos matome savo aplinkoje beveik kasdien ir kurie nėra tik puošybos elementai, tai – gamtos duotybės, turinčios gilią prasmę ir dvasinę vertę. Su mokytoja Rima išsiaiškinę baltų simbolių reikšmes, vadovaujami mokytojos Vitos Jasienės mokiniai iškarpė po karpinį.

Penktadienį, kovo 4 d., 7 ir 8 klasėms šešta – pilietiškumo – pamoka vyko aktų salėje. Pamoką pradėjo mokytoja Rima Pakalienė, pristatydama ,,Misija Sibiras” dalyvę Laurą Žūsinaitę. Laura priminė mokiniams istorinius įvykius, skaudžius mūsų tautai, nulėmusius ir tremtį į Sibirą, pademonstravo žemėlapyje pažymėtas lietuvių tremties vietas atšiauriajame krašte. „Misijoje Sibiras‘13“ Laura teigė dalyvavusi iš patriotinių, pilietiškų paskatų ir pasidalino įspūdžiais apie atranką į šią misiją, bandomąjį 61 km. žygį pėsčiomis Lietuvoje ir džiaugsmo pliūpsnį sukėlusią žinutę apie tai, kad ji kviečiama dalyvauti „Misijoje Sibiras“. Lektorė papasakojo apie pasiruošimo kelionei į Sibirą darbus ir išvykimą liepos 17 d. – Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Tiumenėje misijos dalyvius pasitiko liūtis ir potvynis – žmogaus gyvenimui netinkamos sąlygos, kurios galbūt ir lėmė trėmimą būtent čia. Kulimero kapines lietuviai atpažino iš kapinėms Lietuvoje būdingo bruožo: jos buvo ant kalnelio. Sutvarkę kapines, jas aptvėrė ir pastatė atsivežtą kryžių. Toje vietovėje džiaugėsi sutikę lietuvę kraštietę Danutę Kamarauskienę. Novij Tapo lietuvių kapines atpažino taip pat iš ypatingo ženklo metaliniuose kryžiuose – Gediminaičių stulpų. Verch Kamenkos kapinės buvo didelės ir ypač apleistos. Susitelkę apvalė, sutvarkė ir jas, aptvėrė tvora ir pastatė kryžių. Laura pripažino, kad sutvarkę šias kapines labai džiaugėsi. Mokiniai susikaupę klausė pasakojimo ir visi mes džiaugėmės Laura ir jos „Misijos Sibiras‘13“ bendražygiais, jų darbais, kurie kiekvieną mūsų įkvepia mažesnei ar didesnei misijai vardan Lietuvos. Mokiniai ir mokytojai „Misija Sibiras“ dalyvei pateikė klausimų, į kuriuos lektorė atsakė. Mokytoja Rima Pakalienė padėkojo Laurai Žūsinaitei už išsamų ir nuoširdų „Misijos Sibiras‘13“ pristatymą, akcentavo šios misijos dalyvės aktyvumą, organizuojant žygius Lietuvoje, išlaikant idėjos tęstinumą.

Mokytoja Jūratė Šalengienė

Skristi ar neskristi? Klausimas, kamavęs Erasmus+ projekto “Ugnis, žemė, vanduo, oras” komandą visą savaitę.

Skrendam!

Skrendam, nes Erasmus – tai Europos vienybė.

Skrendam, nes Erasmus – tai jaunimo galimybė mokytis tolerancijos.

Skrendam, nes Erasmus – šansas jaunimui tapti atviresniems įvairovei.

Vienybė, tolerancija, įvairovė – vertybės, dar aštriau ir aktualiau skambančios žvelgiant į šių dienų skaudżius įvykius. Laukia įdomi ir turininga savaitė su Turkijos ir Vokietijos bendraamžiais dalijantis, mokantis ir mokant. Linkėjimai nuo mokytojų Daivos ir Rovenos bei Viltės, Milenos, Irtautės, Ivanos, Pauliaus, Arno ir Airido.

#Erasmus Rovena Kvaraciejūtė, projekto koordinatorė ir Daiva Dumbliauskienė, vokiečių – anglų k. mokytoja