„Pasiliko dainoj amžinai gyvi partizanai – sūneliai Tėvynės…“
Spalio 27 d. „Atgimimo“ mokykloje įvyko jau 9 – asis Dzūkijos partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“. Rudens lapais nubertoje scenoje festivalį pradėjo muzikinė kompozicija, kurios tema – partizano Narsučio mylimąją per vėlai pasiekęs meilės laiškas… Mokytojas Saulius Lukošiūnas ir renginio vedėjai Austėja Katčenkaitė bei Vakaris Stankauskas papasakojo partizanų dainos „Laiškelis“ istoriją. Šią dainą sudainavo D. Urniežienė ir S. Lukošiūnas, kuris pranešė ypatingą žinią: į šį festivalį atvyko partizanas Juozas Jakavonis – Tigras su žmona Zosele.
Sveikinimo žodį tarė „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė, pareikšdama, jog „Atgimimo“ mokykla džiaugiasi ir didžiuojasi, kad šis renginys tapo ir tarptautinis, ir toks populiarus, kad vos sutalpinam visus, norinčius jame dalyvauti; pagyrė, kad mokyklos Tolerancijos centro grupė kasmet ieško naujovių, kaip jaunajai kartai vaizdžiau perteikti partizaninės kovos, siekusios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo, esmę, pasidžiaugė, kad šioje šventėje turime gyvą pokario partizaninės kovo liudininką -A. Ramanausko-Vanago partizanų junginio štabo narį – partizaną Juozą Jakavonį – Tigrą ir prasminga, kad šiuo subtiliu renginiu mes pradedame mokyklos renginių ciklą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui. Direktorė pristatė festivalio svečius, tai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos vadovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė asociacijos „Atmintis“ pirmininkas, buvęs ilgametis Druskininkų Rezistencijos ir tremties muziejaus direktorius Gintautas Kazlauskas, Druskininkų savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Brown, partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius Juozas Jakavonis – Tigras, partizanų ryšininkė Izabelė Navarackienė. Ir palinkėjo: “Tebūna šis renginys vienijantis, buriantis. Neišsivažinėkime, gyvenkime savo šalyje ir kurkime ją“.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas sakė: „ Gerbiami mokyklos svečiai, širdis džiaugiasi, kad yra Lietuvoje mokyklų, kur žinoma, kaip buvo iškovota laisvė. Lenkiu galvą prieš gerbiamą J. Jakavonį. Mano dėdė buvo partizanas. 30 000 jaunuolių išėjo kovoti už mūsų Tėvynės laisvę. Dabar gyvuoja jų atmintis ir likę partizanai mums ypač brangūs. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga nori iš visos širdies padėkoti „Atgimimo“ mokyklai ir visoms kitoms mokykloms, kurios rūpinasi mūsų istorijos atminties išsaugojimu ir dalyvauja šiame festivalyje.“
Į festivalio dalyvius ir svečius kreipėsi Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos vadovas R. Račinskas: „Malonu matyti istorijos simbolius – partizaną, ryšininkę, politinius kalinius ir tremtinius. Noriu padėkoti „Atgimimo“ mokyklai, ypač direktorei D. Časienei, kad daro, mokytojams, kad supranta savo darbą daug giliau, prasmingiau, nei ministerijos direktyvos, programos, ir jauną žmogų parengia gyvenimui. Šis festivalis išskirtinės reikšmės ir svarbos : dešimt aktyvaus pasipriešinimo metų – vienas svarbiausių mūsų modernios valstybės istorijos įvykių. Jūsų bendraamžiai ėjo kovoti už Tėvynės laisvę, žinodami, kad žus. Paskutinę granatą, šovinį pasiliko sau – kad neišduotų draugų. Tokioje situacijoje be galo skaudina diskusija, juodinanti, menkinanti partizanus, – kad abejotumėm savo istorija, Nepriklausomybe. Džiaugiuosi, kad vis daugiau mokytojų ir mokinių supranta partizanų pasipriešinimo, Nepriklausomybės esmę ir prasmę. Šiandien skambės dainos apie meilę ir kovą, apie tikėjimą, laisvę ir Nepriklausomybę. Lietuvą, laisvę reikia ginti kiekvieną dieną. Jūsų pareiga – mokytis, augti dorais, sąžiningais piliečiais. Linkiu gražių akimirkų.“
Partizanų dainų festivalį pradėjo Prienų raj. Balbieriškio pagrindinės mokyklos dainininkai. Šalčininkų raj. Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos ansamblio vadovė paprašė salėje esančių tremtinių padrąsinti jos mokinius padedant jiems dainuoti gerai žinomą tremties dainą. O visų klausytojų širdys virpėjo kartu su mokinių tariamais žodžiais žuvusiam broliukui partizanui: „Ir tavo garbanom auksinėm priklauso šių žiedų dalis…“
Didžiausia dovana visiems šio renginio klausytojams buvo 92 metų partizano Juozo Jakavonio – Tigro sudainuota autentiška partizanų daina, kurią jis pirmąkart dainavo su savo vadu, Adolfu Ramanausku – Vanagu, „Tu esi, Tėvyne, man “. Seniausias Lietuvos partizanas papasakojo šios dainos atsiradimo istoriją ir čia pat ją sudainavo tokiu galingu balsu ir su tokia dvasine jėga, kad visi mes išgyvenome tos akimirkos tiesą: tokia yra meilė Tėvynei, laisvė, partizano kasdienybė ir visa jo būtis. Ilgai visa salė atsistojusi plojo Lietuvos partizanui J. Jakavoniui – Tigrui.
„Gal pavargai“ dainavo Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos vokalinis ansamblis „Vivo“ (vadovė Rita Mikalčienė). Mokytojas S. Lukošiūnas perskaitė eilutes iš partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko dienoraščio. Dienoraščiai, laiškai… Tai partizanų sukurti tekstai, kaip ir eilėraščiai, virtę dainomis, kurių kalba šiame renginyje ir kalbėjosi jo dalyviai apie istoriją, partizanų kovą, žūtį, tėvynę, meilę ir laisvę.. Scenoje ekrane keitėsi dainų žodžiai, kaip ir jų atlikėjai. Skambėjo Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos, Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos, Kauno Jaunųjų turistų centro, Viečiūnų progimnazijos, Ukmergės raj. Veprių pagrindinės mokyklos, Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos ansamblių atliekamos dainos. Pirmąją festivalio dalį užbaigė Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejaus įkūrėjo Gintauto Kazlausko žodžiai: „Prieš devynerius metus pasėta sėkla pateko į gerą žemę. Kitąmet bus dešimtasis, jubiliejinis Dzūkijos partizanų dainų festivalis, kurio lauksime ir jam ruošimės.“
Antrąją renginio dalį pradėjo Druskininkų Tremtinių ir politinių kalinių choras, vadovaujamas A. Laurenčikienės. Alytaus Daugų Vlado Mirono gimnazijai festivalyje atstovavo visa 10 klasė. Žuvusius laisvės gynėjus pagerbė Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos ansamblis (vadovė I.Daniušienė), atlikęs „Raudą“. Tragišką partizano lemtį apdainavo solistė Greta Valentaitė iš Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės mokyklos (vadovas J.Pileckas): „Nors tu į laisvę kelią skynei, nežino nieks, kas tu buvai.“ Skausminga partizano būtis prabilo Druskininkų „Ryto“ gimnazijos ansamblio (vadovė R.Balkaitienė) dainoje. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos ansamblio vadovė Birutė Vžesniauskienė papasakojo dainų „Arukui“ ir „Šių naktį“ žodžių autorės Elės Radzevičiūtės – Andriuškevičienės, Šarūno rinktinės ryšininkės, kovos už mūsų laisvę istoriją, kuri čia pat nuskambėjo dainos posmais: „Gęsta jaunystė man už grotų, tau skirta kankinio mirtis.“ Į šių metų partizanų dainų festivalį atvyko ir žemaičiai – Mažeikių raj. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos dainų studijos „Vizija“ jaunieji atlikėjai, nudžiuginę klausytojus subtiliu dainų atlikimu. Jų vadovė Inga Dvaržeckienė gyvybinga žemaitiška tarme visiems priminė, ko čia susirenkame jau devintąjį kartą: „Svarbiausias dalykas gyvenime yra ir medžio, ir gėlės, ir žmogaus šaknys. Jei mokėsim savo šaknis saugot, tada ir gėlės žydės, ir medžiai žaliuos, ir žmogus žmogų mylės. Todėl dovanojame jums krepšelį su baltų jurginų šaknimis, nes mes – baltai.“ Renginio pabaigoje dainavo Kauno J.Urbšio katalikiškos mokyklos choras „Domina“. Festivalį užbaigė visų dalyvavusių ansamblių vadovų kartu atlikta daina „Saulutė teka rytuose“.
„Atgimimo“ mokyklos direktorė D. Časienė kalbėjo: „Dabar reikėtų vardinti visą emocijų spektrą, kurį patyrėme klausydami jūsų, jaunoji karta, vadovai. Džiaugiamės, kad esate čia, kartu su mumis, visi mūsų svečiai. Labai ačiū visiems dalyviams- net iš Mažeikių galite atvažiuoti ir dovanoti tokį gražų renginį. Tai ir malda , ir džiaugsmas kartu. Norime sulaukti jūsų ir vėl, kad istorija dainomis įeitų į jaunosios kartos širdis ir eitume pirmyn, kurdami laisvą savo Tėvynės gyvenimą.“ Apdovanojant festivalio dalyvius, R. Račinskas tarė padėkos žodį: „Ačiū jums už jaudinančias akimirkas, širdį suvirpinusias dainas. Linkiu, kad tokių festivalių banga ristųsi per visą Lietuvą: Žemaitiją, Aukštaitiją… Išvykstame pasikrovę labai geros dvasinės energijos.“ Atsisveikindama su festivalio dalyviais, svečiais „Atgimimo“ mokyklos direktorė D. Časienė padėkojo Tolerancijos centro grupei, jos vadovei Lijanai Lukošiūnienei, Valei Šmitienei, Vaivai Gintutienei, Danutei Platūkienei, Sauliui Lukošiūnui, Daliai Urniežienei, nepriekaištingai vaizdą ir garsą tvarkiusiam Mantui Micevičiui, visus skaniai pavaišinusiai UAB Minolgai, Tarptautinei istorinio teisingumo komisijai, prisidėjusiai prie renginio organizavimo, Kultūros centrui už techninę pagalbą.
