Kaip ir kasmet pavasarį LPMO parengtas Savivaldybių olimpiados užduotis išbandė ir Druskininkų savivaldybės pradinukai. Šiais mokslo metais sėkmė šypsojosi mūsų mokyklos pradinukams: 3 a klasės mokiniui Ikarui Lukaševičiui ir 4 c klasės mokiniui Edmundui Dumskiui.
Ankstyvą balandžio 27 dienos rytą mokinukai kartu su mokytojomis Daiva Milevskiene ir Jolita Miliauskiene išvyko į „Gabių vaikų akademijos“ bei VU Matematikos ir informatikos fakulteto rengiamą Respublikinę matematikos olimpiadą, kurios tikslas ugdyti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų mokslinį kritinį mąstymą, kūrybiškumą, savarankiškumą, atkaklumą.

Smagu buvo matyti dalyvių žibančias akis ir gerą nuotaiką.
Kol vertintojai tikrino sprendimus, olimpiados dalyviai kartu su mokytojomis leidosi į pažintinį žygį po Vilniaus senamiestį, kur teko gerokai paplušėti ieškant įvairių Lietuvos istoriją menančių objektų, bei atsakyti į pateiktus klausimus. Tačiau įveikę visas užduotis, džiaugėmės prizais.
Sveikiname olimpiados dalyvius, kuriems sekėsi gan neblogai. Ketvirtokui Edmundui Dumskiui pritrūko tik vieno taško iki prizinės vietos. Jo rezultatas, pagal taškų skaičių, buvo šeštas.
Kiekvienas išbandymas, kiekvienas iššūkis leidžia kažką išmokti ir žengti pirmyn. Juk galimybė dalyvauti LPMO nenukrito iš dangaus, dėl jos dirbote, augote, siekėte. Tad sėkmės Jūsų tolimesniuose siekiuose.

2019 m. balandžio 15-20 dienomis Druskininkų “Atgimimo” mokyklos vokiečių kalbos mokytoja Daiva Dumbliauskienė ir anglų kalbos mokytoja Aida Balčiūnienė lankėsi Vokietijos sostinėje Berlyne. Mokytojos  dalyvavo tarptautiniuose pedagogų tobulinimosi kursuose, kurių tema – „Kūrybiškumo ir inovacijų integravimas mokymo procese“. Tai Erasmus+ KA1 programos „Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais” projektas “Kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymas naudojant inovatyvius mokymo metodus”.
Kursų tikslas – supažindinti dalyvius su galimybėmis, kaip integruoti kūrybiškumą ir inovatyvius mokymo metodus ugdymo procese, skatinant ir aktyviai praktikuojant kūrybingumą, kaip vieną iš efektyviausių ugdymo metodų. Kursuose dalyvavo pedagogai iš 3 šalių: Ispanijos, Airijos ir Lietuvos. Kursų vadovė Ada Rigacci kilusi iš Italijos, tačiau jau dešimt metų gyvena Vokietijoje, taigi jos vedami kursai ir patirtis suteikė galimybę dar daugiau sužinoti apie šių šalių švietimo sistemas bei ugdymo proceso įvairovę.

Pirmoji diena buvo skirta susipažinti. Visi dalyviai buvo paruošę skaidres bei vaizdo medžiagą apie savo dėstomą dalyką, mokyklą, miestą ir šalį.

Mūsų pristatyme  kitų šalių kolegos išvydo  „Atgimimo“ mokyklos  inovatyvias erdves, taip pat kurorto vietas, kur galima sportuoti ir pramogauti,-  „Snow areną“, K.Dineikos sveikatingumo parką, „Lynų kelią“. Nepamiršome pademonstruoti  tradicinių lietuviškų pateikalų. Koks gi Lietuvos pristatymas be  šaltibarščių, cepelinų,  bulvių plokštainio akcentų!  Kursų dalyviai, išvydę pristatymą, liko sužavėti ir žadėjo būtinai aplankyti Lietuvą ir Druskininkus.

Antrąją dieną dirbome prie įvairių inovatyvių, kūrybiškumą skatinančių platformų. Žaidėme motyvacinius žaidimus: “Creative quizzes with Socrative and Kahoot”, “Coggle”, “Padlet”, “Mind-mapping”. Naudodamiesi  programa “Screencast-o-matic”, kūrėme filmuką, kurį galima naudoti kaip mokomąją medžiagą.

Trečiąją kursų dieną mokėmės vaizduojamojo mąstymo strategijų “Visual thinking strategies”. Senojoje Nacionalinėje Berlyno galerijoje, praktiškai pritaikydami vaizduojamojo mąstymo strategijos metodą, analizavome įžymių menininkų paveikslus. Buvo akcentuojama meno įtaka mokinio kūrybiškumui lavinti.

Ketvirtoji diena buvo skirta bendradarbiavimui, darbo poroje ir grupėje kūrimui, vertinimui bei įsivertinimui. Šiai veiklai puikiai tiko programa “Mentimeter” ir žaidimas „ The Clock“.

Penktąją mokymų dieną, dirbdami grupėje su kitų šalių atstovais, kūrėme kūrybišką ir inovatyvią pamoką. Vėliau  ją pristatėme kitiems kursų dalyviams, kuriems teko įsijausti į mokinių vaidmenį. Mokyti kolegas „mokinius“ – taip pat puiki patirtis ir galimybė į savo darbą pažvelgti iš keleto perspektyvų.

Kursų programa iš tiesų buvo informatyvi, naudinga ir veiksminga. Profesionaliai derėjo teorinės paskaitos su aktyviomis praktinėmis veiklomis. Smagu, kad kolegos ispanai ir airiai patvirtino tai, ką jau žinojome, – kūrybiškumas lavėja prisiliečiant prie konkrečių objektų, tarkim, žvelgiant į meno kūrinį – paveikslą –  ar analizuojant kitas aplinkos detales. Kūrybiškai mokomas vaikas įgauna praktinės patirties, kuri po truputį augs ir brandins jį, kaip visapusišką asmenybę.

Tarptautinė mokytojų auditorija suteikė žinių apie geriausiai veikiančias mokymo metodikas. Kursai suteikė galimybę tobulėti ir asmeninėje, ir profesinėje srityje, naudoti novatoriškus ir į mokinį orientuotus mokymo metodus bei praplėtė galimybių ratą, kaip, naudojantis internetiniais šaltiniais, parengti kūrybišką  šiuolaikinę pamoką.

„Šis projektas finansuojamas remiant Europos komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.“

                                             Aida Balčiūnienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė

                                            Daiva Dumbliauskienė, vyr. vokiečių kalbos mokytoja

   

Ar žinote, kuriame Vokietijos mieste yra futbolo komanda „Hertha BSC“? Ar galėtumėte reikiamomis spalvomis nuspalvinti „Hannover 96“ komandos logotipą? Ir paskutinis klausimas: kaip vokiškai būtų „puolėjas“? Jeigu į visus klausimus atsakėte „Ne!“,  tuomet aišku – jūs nedalyvavote konkurse „6:0 vokiečių kalbos naudai“. O mes, t.y. net dvi Druskininkų Atgimimo mokyklos komandos – „Die Sechs“ („Šešetukas“) ir „Salzkids“ („Druskos vaikiai“ – užuomina apie gimtojo miesto pavadinimą) – ten buvome ir parsivežėme gausybę neišdildomų įspūdžių. Bet apie viską iš pradžių!

Taigi šių metų balandžio 10 dieną jau šeštą kartą į Goethe‘s instituto Lietuvoje ir Lietuvos Nacionalinės futbolo federacijos organizuojamo konkurso „6:0 vokiečių kalbos naudai“ finalą, kuris vyko Kaune, Nacionalinės futbolo federacijos manieže, susirinko 15 laimingųjų komandų. Kodėl laimingųjų? Nes norinčiųjų čia patekti kasmet vis daugėja ir konkurencija didėja. Šiais metais kūrybinių darbų konkurse (kuris ir yra pagrindinis atrankos kriterijus į šalies finalą) tarpusavyje teko susirungti net 43 komandoms iš visos Lietuvos!

Bet, kaip supratote, mums pasisekė dvigubai – tarp 15 atrinktųjų net dvi komandos, kurias sudarė po 2 šeštokus ir 4 penktokus, turėjo galimybę pasimėgauti puikia diena su vokiečių kalba ir futbolu.

Tiesa, prieš tai teko nemažai paplušėti namuose: kiekviena komanda kūrė namų darbą – prisistatymą. Sakoma, negražu girtis, bet, jeigu esi vertas, tai kodėl gi ne? Tik trys komandos gavo 29 balus iš 30 galimų. Kaip manote, kas tos dvi komandos iš trijų? – Na, žinoma, kad mes!

Aišku, darbas namuose neapsiribojo vien tik prisistatymu: vaikai mokėsi daugybės vokiškų žodžių, susijusių su kūno dalimis, spalvomis, skaičiais, netgi, mano galva, sudėtingais futbolo terminais. Be to, jie turėjo įsiminti geriausius Europos futbolininkus, jų komandas, šalis, tų šalių vėliavas. Ir visa tai – vokiškai! Tai tikrai nelengva užduotis, o ypač penktokams, kurie dar nesimoko vokiečių kalbos. Bet, patikėkite, jie šauniai triūsė: rinkdavosi per pertraukas, vieni kitų klausinėjo, netgi rašė žodžių diktantus, dėliojo domino pagal komandų pavadinimus ir jų logotipus ir čia pat žemėlapyje ieškojo miestų, kuriuose įsikūrusios komandos.

O po pamokų skubėdavo į Deivido Šilansko būrelį, kur mokėsi futbolo subtilybių aikštelėje.

Finalas Kaune buvo nepamirštamas potyris tiek mokytojams, tiek vaikams. Ir nors nelaimėjome prizinių vietų, tačiau gavome puikią dieną su futbolu ir vokiečių kalba. Vaikai susirado naujų draugų, suprato, kad galima sujungti mokymąsi ir žaidimą ir tuo pačiu patirti didžiulį malonumą.

Ar buvo lengva? Ne! Ar verta? O taip! Viską pasako džiaugsmingos vaikų akys. Ir jeigu praėjusių metų komanda (juk mes dalyvaujame jau trečius metus iš eilės) matė vienintelį šio konkurso trūkumą – kad negalės dalyvauti kitais metais (nes visi buvo šeštokai ir vaikų amžių apibrėžia griežtos konkurso taisyklės), tai dauguma šių metų dalyvių namo važiavo ramūs. Jie galės dalyvauti! Tereikia tik surasti gerą idėją filmukui. O kuomet labai labai nori, tai viskas įmanoma.

Vokiečių kalbos mokytoja Daiva Dumbliauskienė

Nuotraukos skolintos iš Nacionalinės futbolo akademijos “Futbolas visiems” internetinio puslapio

3b klasės mokiniai šiais mokslo metais dalyvavo įvairiuose konkursuose, veiklose:
– Respublikiniame komiksų piešinių konkurse ,,Linksmiausia diena mokykloje” Marijampolėje lauretais tapo Elzė Skausmenytė, Smiltė Vitkauskaitė ir Romualdas Pekarskas. Taip pat dėmesio sulaukė ir Urtės Baležentytės bei Ernestos Frėzaitės darbas.

– Ernesta Frėzaitė tapo nugalėtoja konkurse ,,Raštingiausias pradinukas” savivaldybėje.
– Mūsų klasės komanda Savivaldybėje laimėjo I-ąją vietą ,,Mažojo golfo” atrankos turnyrą ir dalyvavo finaliniame turnyre Kaune, užėmusi ketvirtąją vietą.

-Visus metus mokiniai rinko įvairią medžiagą, kūrė pateiktis,piešė piešinius apie Arvydą Sabonį ,,Šimtmečio žmogus” ir savo darbą pristatė kitiems mokyklos mokiniams.

– ,,Atšvaitų konkursas” 24 klasės mokiniai dalyvavo konkurse ir pasiuvo kūrybiškus atšvaitus. Lauretėmis tapo Ernesta Frėzaitė ir Liucija Kuzmickaitė.

– Aktyviai organizavo ir patys dalyvavo akcijoje ,,Pasirink.Taupyk.Saugok”, skirtą plastikinių maišelių, daiktų mažinimui.Stebėjo ir aptarinėjo video medžiagą, dalijo pirkėjams skrajutes prekybos centre ,,Maxima”.- Jau trečius metus praleidžiame laiką kartu renginyje ,,Vakaras su šeima” Balandžio 11 dienos vakarą visi susirinkome JUC-e į ,,Keramikos dirbtuvėles”. Iš mokio lipdyti mus mokė Saulės tėvelis Antanas Norvydas. Anksčiau pynėme kalėdinius vainikus, dalyvavome pažintinėje veikloje apie mūsų miestą svečių namuose ,,Saka”. Šiemet kalėdinėje šventėje tėveliai taip pat dalyvavo ir paruošė ,,Žvėrelių šokį”.

– Visos klasės mokiniai dalyvavo mokyklos sporto savaitės renginyje ir šoko šokį ,,Flash Mob-ą”.

Kokia turėtų būti ateities mokykla? Kaip mokyčiau, jeigu pats būčiau mokytojas? Kokį karjeros kelią rinkčiausi?

Į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų bandė atsakyti Erasmus + KA2 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus mokyklų mainų partnerysčių projekto „Chance“ (Lt. „Šansas“) dalyviai. Tai buvo antrasis moksleivių susitikimas. Pirmasis vyko sausio mėnesį Prancūzijoje. Be „Atgimimo“ mokyklos projekte dalyvauja Jean Jaures licėjus, Saint Affrique (Prancūzija), Blanchard – Caussat pradinė mokykla, Saint Affrique (Prancūzija) ir Gesamtschule Aspe mokykla, Bad Salzuflen (Vokietija). Išskyrus pradinukus ir mokytojus, visi moksleiviai buvo apgyvendinti mūsų moksleivių šeimose. Mūsų mokyklos komandai atstovavo dvylika 6-7 klasių mokinių, kuriems padėjo projekto koordinatorės anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė ir direktoriaus pavaduotoja Loreta Šilanskienė.

Pirmą mainų dieną daug dėmesio skyrėme susipažinimo ir komandos formavimo, kurias padėjo organizuoti Druskininkų jaunimo užimtumo centro darbuotojai, veikloms. Mūsų mokyklos aštuntokės, projekto savanorės Goda ir Andra, pasiūlė pasitikrinti, ką žinome apie vieni kitų šalis, pakviesdamos dalyvauti Kahoot viktorinoje. Kadangi šių mainų tema „Ateities mokyklos vizija“,  diskutavome, kas moksleiviams patinka ir ką jie norėtų pakeisti dabartinėje mokykloje. Beveik visi džiaugėsi vyraujančia draugiška atmosfera mokyklose bei profesionaliais mokytojais. Siūlė mokymo programas atnaujinti naujais dalykais, tokiais kaip mokomųjų kompiuterinių žaidimų bei plaukimo pamokomis. Norėjo, kad vietoj teorinių žinių būtų pateikiama daugiau praktinių užduočių ir turinys labiau priartėtų  prie realiame gyvenime reikalingų įgūdžių. Po pietų mūsų mokytojos Daiva ir Audronė supažindino svečius su miesto įdomybėmis. Na, o vakare visų keturių mokyklų komandos pristatė savo miestus ir plačiau papasakojo apie save.

Antrąją dieną projekto veiklos persikėlė į Kauno technologijos universitetą. Jame projektų vadovė Giedrė Vasiljevienė su savo komanda pasiūlė pasimatuoti žurnalisto ir IT specialisto profesijas. Mišriose grupėse pasirinkta tema moksleiviai kūrė reportažus. Teko ne tik patiems ieškoti temą atspindinčių iliustracijų, kurti tekstą, bet ir padirbėti studijoje, reguliuojant garsą, vaizdą ir efektus. Po šios veiklos lietuvaitė Grytė sakė, kad pradėjo svarstyti šiuo metu svajojamą įgyti teisininkės profesiją iškeisti į žurnalistės duoną. Antro užsiėmimo metu kiekvienas turėjo galimybę sukurti internetinę svetainę. Paaiškėjo, kad nors tai nemažai kruopštumo ir labai daug kūrybiškumo reikalaujantis procesas, daugumai ši veikla buvo ypač patraukli.

Kitą dieną jau vėl mokykloje dalyviai turėjo progos atskleisti savo kūrybinius gebėjimus kurdami ateities mokyklos modelius. Mišriomis komandomis, naudodami buitines atliekas, mokiniai konstravo, kokią mokyklą jie norėtų matyti ateityje. Minutė po minutės kilo svajonių mokyklos erdvės – mokslinė laboratorija su išmaniaisiais akiniais, sporto kompleksas su baseinu, geriamo vandens fontanu, išmaniąja laipiojimo sienele ir net specialia kavine jėgoms atgauti, astronomijos bokštas, teikiantis galimybę tyrinėti dangų, valgykla su išmaniojo ekrano meniu. Ypatingo susižavėjimo sulaukė mūsų mažųjų svečių – pradinukų modelis  – jų mokykla turėtų net arklius jojimo pamokoms ir paukštyną ekologiškiems kiaušiniams gauti. Po pietų Augų sodyboje teko „pasivaikščioti su ūkininko batais“, tai yra, „pasimatuoti“ šią profesiją. Čia teko išbandyti ne vieną ūkininko darbą – rąstus pjauti, karvę melžti, sviestą mušti ir gyvuliais pasirūpinti. Visi suprato, kiek ištvermės ir susikaupimo reikalauja ši profesija.

Ketvirtą dieną tęsėme profesijų karuselę  ir „šokome į mokytojo batus“. Vokiečiai mūsų mokyklos moksleiviams vedė vokiečių kalbos pamokas, o prancūzai – prancūzų. Mūsų aštuntokės, projekto savanorės Daniela ir Gustė, užsieniečius mokė lietuvių kalbos. Jauniesiems mokytojams teko ne tik apie turinį pagalvoti, bet ir parinkti tokius metodus, kokiais jie patys norėtų būti mokomi. Taigi, nei viena pamoka neapsiėjo be žaidybinių elementų, o lietuvaitės merginos pademonstravo mūsų išmaniosios klasės galimybes. Tuo tarpu mūsų mažieji turėjo galimybę palyginti lietuvišką mokymo sistemą su prancūziška, dalyvaudami dailės ir kūno kultūros pamokose su pradinukais.

Paskutinę dieną skyrėme mokyklos valgyklos meniu „atnaujinimui“. Kiekviena nacionalinė komanda gamino populiarius savo šalies patiekalus. Prancūzai pasiūlė tradicinį nesaldų pyragą „Quiche“ ir lietinius „Crepe“, vokiečiai – vaisių salotas su natūraliu jogurtu, o mes – neatsiejamą visų švenčių palydovę – baltą mišrainę.

Paskutinės dienos vakaras taip pat laukė ypatingas, nors ir nuspalvintas liūdesio gaidele, nes skirtas atsisveikinimui. Į jį susirinko visos savo namų šiluma pasidalijusios šeimos. Vakarą nuspalvino mokytojos Ronatos Balkaitienės merginų ansamblio atlikta daina, o žaismingą nuotaiką padėjo sukurti mokytojos Valės Šmitienės vadovaujamas jaunuolių šokių kolektyvas „Druskutis“, ne tik pademonstravęs tautinio šokio ir kostiumo išskirtinumą, bet į šokio sūkurį įsukęs ir mūsų svečius.

Šiais mainais baigėsi ir pirmieji projekto metai. Kitais mokslo metais tęsime pradėtus darbus, laukia dar dveji mainai, kuriems ruoštis pradėsime jau dabar.

Nuoširdžiausiai dėkoju visoms šeimoms, ne tik atvėrusioms savo namų duris, bet ir labai širdingai besirūpinusioms savo naujais šeimos nariais. Ačiū tariu ir mokyklos direktorei D.Časienei padėjusiai organizuoti projekto veiklas.

“Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”

Projekto koordinatorė Rovena Kvaraciejūtė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tik prieš savaitę grįžome iš Erasmus+ projekto „Be smart, be eco“, finansuojamo iš Europos komisijos lėšų, partnerių susitikimo Goldap (Geldapė) mieste Lenkijoje. Įspūdžių ir patirčių tiek daug, kad norime pasidalinti su visais.

Kovo 31d. mūsų mokyklos komanda – septintokai M. Dobelinskas, N. Vaitkus ir aštuntokai M. Volodkaitė, K. Kurlavičiūtė, M. Janavičiūtė, E. Zuberniūtė, A. Matulevičiūtė, M. Kisel, N. Berezobskij, mokytojai V. Šimkonytė ir D. Šilanskas – susitiko su partneriais iš Lenkijos ir Čekijos. Visų šalių komandose dalyvavo 30 mokinių ir 6 mokytojai.  Projekto svarbiausios sritys – ekologinių problemų sprendimo būdai, meno žinių, susijusių su ekologija bei komunikacijos užsienio kalba lavinimas, tarpdalykinė integracija.

Ankstų sekmadienio rytą autobusu pajudėjome Goldapo link. Kelionė neprailgo, tad įsikūrę ir papusryčiavę, susipažinome su projekto dalyviais iš Lenkijos ir Čekijos. Visi kartu kūrėme projekto plakatą, kurį vežėmės į visas veiklas. Po pietų pažintį tęsėme miesto centre, žaisdami aktyvų miesto pažinimo žaidimą, kurio metu susipažinome ne tik su miestu, bet geriau pažinome ir kitus projekto dalyvius.

Antrosios dienos rytas prasidėjo sportiškai. Naujai įrengtame sporto aikštyne smagiai atlikome rytinę mankštą, pabuvome gryname ore. Vėliau pasinėrėme į tylos ir ramybės oazę – apsilankėme druskų kambaryje. Atgavę jėgas, pradėjome ruoštis šalių nacionaliniam vakarui. Buvo kilnu ir smagu pristatyti savo šalį, taip pat išgirsti įdomių faktų apie kitas šalis. Kiekviena šalis įdomi ir unikali savo papročiais, kultūra, tradicijomis, gamta, istorija, o galimybė tai pažinti plečia akiratį ir supratimą, kad esame to paties pasaulio dalis.

Trečią dieną, ryte žygiavome miesto link į vaikų darželį. Ten mažieji mus mokė šokti ir parodė savo gebėjimus anglų kalboje: spėliojo mįsles apie gyvūnus ir gamtą. Pavargę, bet su šypsenomis veiduose grįžome namo ir po pertraukos mūsų laukė smagių, įtraukiančių šokių pamoka. Vakarop visi kartu mokėmės gaminti žvakes iš tikro, medumi kvepiančio vaško.

Ketvirta diena skirta pažinčiai su mišku. Vykome į Goldapo girininkijos medelyną, kur pamatėme, kaip yra auginami miško želdiniai, kokios rūšys dominuoja. Sužinojome, kad iš mažos gilės tvirtam ąžuolui išaugti prireikia 120 metų. Vėliau, besimėgaudami miško ramybe, pėsčiomis pasiekėme vietą Romitos girioje, kurioje paskutinis vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius Vilhelmas II sumedžiojo patį didžiausią elnią. Apie tai byloja samanomis apaugęs paminklinis akmuo. Čia miškininkai mums suruošė stovyklavietę: užkūrė laužą, kepėme dešreles, bendravome. Grįžę namo, nors ir pavargę, nuskubėjome į kūrybines dirbtuves, kur gaminome vonios bombas, vonios druskas bei muiliukus iš ekologiškų produktų.

Penktą dieną lankėmės T. Kosciuškos vardo pagrindinėje mokykloje Nr. 3. Mokykloje mokosi apie 800 mokinių, sustiprintas kūno kultūros mokymas, kai kurios klasės turi net 10 kūno kultūros pamokų! Kartu su šeštos klasės mokiniais kibome į kūrybinį darbą: iš atvežtų vaisių bei daržovių kūrėme įvairias gyvūnų ir paukščių kompozicijas. Smagu buvo dirbti, o dar smagiau, kad tai ką sukūrėme, buvo galima valgyti. Vakare mūsų laukė ugnies šou! Ne, mes jo nestebėjome. Mes buvome patys ugnies šou dalyviai. Pasitreniravę apie porą valandų ir išklausę saugos reikalavimus, patys parodėme, ko išmokome. Reginys buvo įspūdingas ir gniaužiantis kvapą.

Kitą rytą išvažiavom į Sciborkį – ekologišką vienos šeimos sodybą. Atrodo, kuo gi gali nustebinti mus, lietuvius, kaimas? Pasirodo, gali. Sodybos šeimininkai – charizmatiški žmonės. Visa šeima užsiima ekologine žemdirbyste, tėvai ir trys sūnūs – vegetarai. Jauna šeima turi neįprastą pomėgį – šiuo metu augina 52 šunis: Aliaskos malamutus, Sibiro haskius ir Aliaskos haskius.  Augina ne veisimui, o savo aistrai – sodybos šeimininkas vienas iš žinomiausių lenkų šunų kinkinių rogininkų, save kartais vadinantis Bėgančiu Vilku. Tai labai mylintis savo augintinius žmogus, kaip pats sakė, net šeimą „išduoda“ pusei metų, kai išvyksta į varžybas už poliarinio rato Norvegijoje. Mes taip pat išbandėme šių šunų veržlumą, azartą ir jėgą: poromis gavome po šunį, kurį galėjome tramdyti tik senovės indėnų komandomis ir praėjome 1 kilometro trasą. Vakarop visi susibūrėme bendrai ekologinei veiklai – iš buitinių atliekų (plastiko, popieriaus) kūrėme po tris eko-modelius, kurie sudalyvavo madų šou.

Paskutinę dieną vyko kūrybinės dirbtuvės – gaminome velykines dekoracijas iš kiaušinių lukštų bei gamtinių žaliavų, dekupažo technika dekoravome paveiksliukus. Per pantomimą kiekviena šalis pristatė savo šalies Velykų tradicijas.

Savaitė įtempto, bet smagaus darbo neprailgo. Pakeliui namo  diskutavome, pasidalinome ką sužinojome, pamatėme ir ko galime pasimokyti. Dalyvavimas Erasmus+ projektuose atveria naujas galimybes plėtoti ir palaikyti partnerių kultūrinį dialogą daugiausia dėmesio skiriant bendravimui, ekologinių ir sparčiai augančio vartojimo problemų sprendimo būdams bei  keitimuisi patirtimi. Labai naudinga patirtis ir mūsų mokyklos mokiniams. Jie tobulino anglų kalbos žinias, dar kartą galėjo įsitikinti, kiek kelių ir galimybių atveria užsienio kalbų mokėjimas. Dirbdami komandoje, mokėsi išgirsti ir priimti kitokią nuomonę, išdrįsti išsakyti savo idėjas, argumentuotai jas pateikti.

Projekto dalyvių informacija