„Atgimimo“ mokykla ir šiemet prisijungė prie iniciatyvos „Šok į tėvų klumpes“, kurios metu mokiniai turėjo galimybę susipažinti su tėvų, senelių ar artimųjų profesijomis ir karjeros galimybėmis. Iniciatyva vykdoma siekiant padėti mokiniams įgyvendinti savo karjeros viziją, planus ir siekius. Gyvas realios aplinkos patyrimas arba kitaip – profesinis veiklinimas – labai svarbus veiksnys renkantis profesiją. Išvykų metu mokiniai galėjo įvertinti kiek siekiama profesija realiai atitinka turimus lūkesčius, o darbdaviai turėjo puikią progą pristatyti mokiniams ne tik savo įmonių veiklą, bet ir paskatinti jaunimą mokytis ir grįžti darbuotis gimtuosiuose Druskininkuose. Džiaugiamės, kad iniciatyva pavyko. Jei ir nesugalvojome kuo norime tapti, tai tikrai supratome kur nenorėtume dirbti.

Kviečiame susipažinti su mūsų įspūdžiais:

Mes, 7b klasės mokiniai,  apsilankėme Druskininkų policijos komisariate. Mus pasitiko policijos pareigūnas E. Suchanekas.  Pirmiausia jis mums aprodė komisariato patalpas: administraciją, kambarį, kuriame galima stebėti miestą pro vaizdo kameras,  naujai įrengtą nepilnamečių apklausų kambarį, susirinkimų salę, vidinį kiemą, taip pat apžiūrėjome naujausius tarnybinius automobilius.  Susirinkimų salėje pareigūnas mums pasakojo apie šio darbo svarbą, sunkumus, kitas šios profesijos rūšis.  Taip pat papasakojo, jog norint tapti geru policininku reikia turėti gerą fizinę ir psichologinę būklę, būti ištvermingam. Būdami policijoje, mes supratome, kad pareigūno profesija yra labai svarbi ir reikalinga.

Agnė Streikutė ir Eglė Sadauskaitė, 7b klasės mokinės

6a klasės mokiniai lankėsi Klaipėdos Jūrų muziejuje ir susipažino su delfinų dresuotojo profesija. Delfinai labai judrūs, laisvėje žaidžia, daro triukus, salto, suktukus. Tai jiems duota prigimties. Laisvėje, ieškodami maisto, delfinai nuplaukia šimtus kilometrų per dieną. O krepšinį žaisti jiems irgi vieni niekai, šuoliuoja ir tik reikia kamuolį į krepšį pataikyti. Kartais delfinai papokštauja ir susprogdina kamuolį. Jeigu delfinai dirbti nenori, treneriai jų nebara. Treneris turi mylėti gyvūnus, tad jei tau nepatinka gyvūnai, tai  negali čia dirbti. Antra būtina savybė yra mokėjimas bendrauti. Jo reikia dirbant su kitais žmonėmis, nes visi treneriai turi dirbti komandoje. Be bendravimo nebūtų įmanoma sukurti gražių ir įdomių pasirodymų. O sužinoti, ar sugebėsi dirbti tokį darbą, galima dalyvaujant savanorystės programoje vasaros atostogų metu. Mes stebėjome delfinų pasirodymą, kuris suteikė daug puikių emocijų, o kartu ir suvokimo, kokia įdomi, o  ir sunki yra delfinų trenerio profesija.

6a klasės mokiniai ir auklėtoja Staselė

Kelionės po Lenkiją metu visos trys aštuntokų klasės turėjo puikią galimybę geriau susipažinti su gido profesija. Visą laiką, keliaujant po Lenkiją, mus lydėjo gidė, Hitlerio bunkeryje „Vilko guolis“ ir Gdanske mus pasitiko kitos gidės, tad, stebėdami gides, pažvelgėme į šią profesiją iš arčiau ir palyginome kelionių ir vietos gidų darbą.

Gidas – tai žmogus, nuo kurio priklauso, kokią nuomonę turistai susidarys apie lankomus objektus. Šis darbas yra netgi panašus į puikiai pažįstamą mokytojo profesiją. Gidas turi prisiimti didelę atsakomybę, būti šiuolaikiškas, įtraukiamai ir įdomiai pasakoti įvairaus amžiaus keliautojams. Taip pat gidas turi būti komunikabilus, greitas, žingeidus, ištvermingas, turėti vadovo savybių, mokėti daug kalbų – viskuo įsitikinome kelionės metu. Štai, pavyzdžiui, „Vilko guolyje“ gidė kalbėjo lietuviškai.

Nepaisant to, gido profesija yra labai įdomi ir įtraukianti. Kelionių gidai aplanko daug šalių, susipažįsta su įvairiomis kultūromis. Vietos gidai geriau susipažįsta su miestu ar vietove, pasakodami įvairių tautų žmonėms, jie susipažįsta su tautos mentalitetu, prisiliečia prie jos kultūros.

Taigi, nors gido profesija nėra lengva ir reikalauja ištvermės, šis darbas – įdomus ir įtraukiantis. Tad jei mėgsti keliauti, bendrauti, esi žingeidus – ši profesija kaip tik tau!

Gabija Januškaitė, 8b klasės mokinė

5b klasės mokiniai lankėsi Druskininkų policijos komisariate. Edgaras Suchanekas papasakojo apie policininkų profesiją. Norint tapti policininku, reikia daug ir intensyviai sportuoti, nes reikalingas geras fizinis pasirengimas. Šią profesiją galima studijuoti Lietuvos policijos mokykloje ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete.

Druskininkų policijos komisariatą sudaro du skyriai- reagavimo ir veiklos. Svarbu tirti nusikaltimus ir priemones, kad neįvyktų nelaimės. Policininkas Kaziukonis įdomiai pasakojo apie pareigūnų ekipuotę, naujus policijos  automobilius.

Mūsų miestas saugus, nes įvykius stebi 35 vaizdo kameros, o drausmės pažeidėjai nusiramina policijos kamerose.

5b klasės mokiniai ir auklėtoja Rima

5c klasė apsilankė Druskininkų savivaldybėje, kur susitiko su miesto meru Ričardu Malinausku, klausėsi jo pasakojimų, domėjosi darbo pobūdžiu ir išbandė net paties mero darbo vietą. Be to, teko susitikti su mero pavaduotoju Linu Urmanavičiumi bei kitais gerbiamais savivaldybės darbuotojais, susipažinti su Druskininkų finansine ir investicine situacija, taip pat išbandyti posėdžių salės kėdes.

5c klasės mokiniai ir auklėtojas Deividas

7a klasės mokiniai lankėsi edukacinėje pamokoje ,,Jaunieji žvalgai”  Kauno IX forto tvirtovėje. Mus pasitiko ir pamoką vedė edukatorė Jūratė. Turėjome progą susipažinti su edukacinių renginių vadovo profesija. Edukatorė Jūratė puikiai išmano IX forto tvirtovės istoriją, moka sudominti mokinius, moka bendrauti. Ji puikiai geba kurti intrigą. Atsidūrę tvirtovės požemiuose, jautėmės tarsi tikri kariai, atliekantys vado ( edukatorės Jūratės ) užduotis. Buvo ir įdomu, ir šiek tiek baugu. Iš požemių vėl išėję į kaitrios saulės nušviestą tvirtovės kiemą, buvome dėkingi edukatorei Jūratei už įdomią pamoką.

7a klasės mokiniai ir auklėtoja Irena

6b klasės mokiniai lankėsi Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua” ir susipažino su sporto trenerio, baseinų gelbėtojo ir nusileidimo kalnelio instruktoriaus profesijomis, vėliau apsilankė Druskininkų miesto gydyklose ir pamatė, kokios vyksta sveikatinimo procedūros.

6b klasės mokiniai ir auklėtojas Povilas

5a mokiniai susipažino su dailininko-animatoriaus profesija. Tai daug kantrybės bei kruopštumo reikalaujanti profesija. Įsivaizduokite, vienai filmuko sekundei pagaminti reikia dvidešimt keturių piešinių! Šių dienų mokiniams itin svarbu net tik iš vadovėlių pažinti profesijas, bet ir bendrauti su tų profesijų atstovais jų darbo vietose. Viskas dar šauniau pavyksta, kai tos profesijos atstovas savo darbą dirba su malonumu ir mokiniams sugeba perduoti savo vidinį pasitenkinimą darbu, malonumą, motyvaciją ir gautų rezultatų džiaugsmą. Nuoširdus papasakojimas apie profesiją perduodamas mokiniams, jie patiki, kad darbas gali teikti džiaugsmą, kūrybiškumą ir įdomumą.

Menininkė A. Kalėdienė apie dailininko-animatoriaus profesiją pasakojo įdomiai ir kūrybiškai. Pokalbio metu bandydama perteikti jos privalumus ir trūkumus, supažindino vaikus su animacijos istorija, pasakojo apie tai, ko reikia šiai profesijai: pabrėžė, kad neužtenka tik pabaigti su menu susijusias studijas, reikia nuolat tobulėti, kaupti įvairių sričių žinias, ieškoti įkvėpimo šaltinių, dirbti su malonumu ir atsipalaidavimu.

5a klasės mokiniai ir auklėtoja Vilija

9a ir 10a klasių mokiniai, vedami smalsumo ir noro sužinoti, kokias profesijas galima įgyti Druskininkų mieste, apsilankė Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filiale. Atvykusieji susitiko su centro profesinio mokymo specialistėmis, kurios supažindino su mokymosi centre galimybėmis, žiūrėjo vaizdo medžiagą apie VŽDRMC. Vėliau mokiniai buvo palydėti į mokomuosius kabinetus, profesinio mokymo dirbtuves, maisto ruošimo patalpas.

Ugdymo karjerai mokytoja Vilija

6c klasės mokiniai lankėsi vandens batutuose, susipažino su instruktoriaus ir gelbėtojo profesija. Mokiniai smagiai praleido laiką ir užbaigė mokslo metus.

6c klasės mokiniai ir auklėtoja Lina

9a ir 10a klasių mokiniai lankėsi Kauno Kartland kartodrome ir susipažino su kartingų instruktoriaus profesija.

9a ir 10a klasės mokiniai ir auklėtojos Lijana ir Danuta

 

Įgyvendinant nacionalinį švietimo projektą “Lyderių laikas 3”, gegužės 14-18 dienomis įvyko pirmoji projekto stažuotė užsienyje. Joje dalyvavo 33 kūrybinių komandų nariai iš 9 savivaldybių (Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Šalčininkų, Varėnos).

Druskininkų savivaldybės kūrybinės komandos inicijuojamo pokyčio projekto tema yra „Pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas, motyvuojantis mokytojus sukurti mokiniams tinkamiausią augimui terpę“.

Vizito tikslas – pasisemti patirties ir idėjų kūrybinėms komandoms  ir savo ugdymo įstaigoms  ir, be abejo, kiekvienam asmeniškai augti ir tobulėti  profesiniame lygmenyje.

Vizito metu buvo lankytasi Helsinkio, Espoo, Talino ir Tartu įvairių tipų ugdymo įstaigose bei Talino zoologijos sodo Aplinkosaugos ir švietimo centre, teikiančiame edukacines paslaugas mokykloms, mokiniams ir jų tėvams.

Stažuotės metu ne tik daug sužinojome apie Suomijos ir Estijos švietimą, jo sėkmę lemiančius veiksnius, bet ir iš arti stebėjome, kaip ir kuo gyvena minėtų šalių įvairių tipų ugdymo įstaigos, kaip jose kuriama mokymuisi palanki aplinka, išgirdome, kokiomis nuostatomis vadovaujamasi keliant švietimo ir ugdymo tikslus bei prioritetus.

Kiekviena stažuotės diena buvo itin turininga: po vizitų ugdymo įstaigose rinkomės į paskaitas, per kurias daugiau sužinojome apie Suomijos ir Estijos švietimo sistemą, politiką, ugdymo turinį ir formas, savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimą, apie mokytojo profesionalumo svarbą siekiant mokinio motyvacijos ir asmeninės pažangos. Lankydamiesi įstaigose įsitikinome, kad ugdymo centre yra vaiko gerovė ir mokytojo vaidmuo čia yra labai svarbus.

Kiekvieną dieną didesnėse ar mažesnėse grupelėse diskutavome apie tai, kas ir kodėl vyksta Suomijos ir Estijos švietime ir kaip tai veikia požiūrį į pačią sistemą ir jos rezultatus. Stebino šių šalių mokyklų savarankiškumas, mokytojų rengimas, jų profesionalumas, visų švietimo subjektų įsipareigojimas ir atsakomybė. Nors  Lietuvos ir aplankytų  šalių švietimo politikos skirtumai nemaži, galima rasti ir  bendrų bruožų – ir suomiai, ir estai kalba apie tuos pačius dalykus, kurie užfiksuoti ir mūsų Geros mokyklos koncepcijoje: apie dėmesį mokinio pažangai, visokeriopai pagalbai, ugdymo turiniui (nacionaliniam ir vietiniam), ugdymui kitose erdvėse, prasmingai socialinei partnerystei (ypač su universitetais), tėvų įsitraukimui į veiklą ir t.t. Visa tai nuteikė optimistiškai: Lietuvos švietimas eina panašiu – šiuolaikišku, moderniu, užtikrinančiu tvarų ugdymo(si) rezultatą – keliu.

Baigiantis vizitui, kiekvienos stažuotėje dalyvavusios savivaldybės atstovai turėjo pasirengti atsakyti į keletą klausimų, skatinusių pamąstyti apie tai, ką supratome, ko išmokome, kokių idėjų parsivežame kūrybinės komandos veiklai, pokyčių projektui ir ką, esant progai, galėtume parodyti stažuočių dalyviams savo savivaldybės ugdymo įstaigose.

 

Suomijos mokytojas profesionalus, pasitikintis savimi, juo tiki mokyklų vadovai, tėvai, mokiniai. Stebina mokytojo laisvė rinktis ir suvokta atsakomybė prieš mokinį, tėvus ir valstybę.

Šių šalių švietimiečiai – laisvi žmonės, turintys stiprius profesinius ryšius ir politinį palaikymą.

Skandinavai planuoja ugdymo turinį, ne laiką. Mokosi, kol išmoks. Stipriausi akcentai- pagarba mokytojui, pasitikėjimas vienų kitais, lyderystė“.

 

 

Aida Balčiūnienė, ,,Atgimimo” mokyklos anglų kalbos mokytoja,

 LL3 projekto kūrybinės komandos narė

 

 

2018 m. gegužės 14-18 d. Druskininkų savivaldybės „Atgimimo“ mokyklos socialinė pedagogė Agnė Gaidamavičienė ir Jaunimo užimtumo centro jaunimo darbuotoja bei  Leipalingio progimnazijos socialinė pedagogė Aistė Fedaravičiūtė kartu su dar 40 atstovų iš visos Lietuvos dalyvavo pažintinėje kelionėje po Estiją ir Suomiją. Vizito tikslas – susipažinti su pažangiausiais neformaliojo vaikų švietimo principais ir metodais, švietimo sistemų ypatumais ir neformaliojo vaikų švietimo sėkmės faktoriais, pasisemti gerosios patirties.

Pažintinis vizitas prasidėjo Estijos Tartu miestelyje. Dalyviai aplankė gamtos mokslų pažinimo centrą. Erdvus, šiuolaikiškai įrengtas, su vešliu žiemos sodu, laboratorija bei įvairių pomėgių klasėmis, atviru parku, paukščių stebėjimo aikštele ir kt. erdvėmis, kurios skirtos pažinimui, eksperimentams, yra laisvai prieinamos visiems tyrinėtojams. Antras stabtelėjimas buvo Lile Maja atvirajame jaunimo centre. Čia, kaip ir Lietuvoje jaunimo centras jaunimui atviras ištisą dieną, siūlydamos įvairiausios veiklas: nuo maisto gaminimo iki įvairių kūrybinių, prevencinių, aktyvaus laisvalaikio. Estijos švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, „hobby activity“ (Lietuvoje vadinamus būrelius) lanko 90 % jaunų žmonių, o didžiausią dėmesį asmenybės formavimui valstybė skiria 1 – 9 kl. mokiniams, kurie po pagrindinės mokyklos renkasi mokymąsi profesinėse mokyklose arba tęsia akademines studijas gimnazijose, kurios įrengtos pagal pažangiausias technologijas. Dalyviams didelį įspūdį paliko AHHAA mokslo centras. Mokslą ir pažangias technologijos AHHA centre buvo galima pažinti eksperimentuojant. Čia organizuojamos veiklos, pastatyti įrenginiai leidžia laisvai judėti, pačiam mokytis, pažinti gamtos, fizikos, chemijos, anatomijos paslaptis.

Atkeliavusi į Suomiją, lietuvių komanda pirmiausia dalyvavo susitikime su skautų ir vadovų organizacijos valdybos nariais. Šioje šalyje skautų bendruomenė yra labai populiari ir stipri, ji skatina ir moko būti atsakingais, socialiais valstybės piliečiais. Kas penktas suomis yra skautas arba kažkada juo buvo, nes tai suteikia galimybę dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, mokytis visą gyvenimą, tobulėti, įgyti įvairių žinių, kurias galima panaudoti aukštojoje mokykloje, paverčiant į tam tikro dalyko kreditus taip pat suteikia didesnes galimybės įsidarbinant. Suomijoje tarp jaunimo populiari savanorystė, atstovų teigimu, kas trečias šios šalies gyventojas savanoriauja apie 18 val. per mėnesį. Suomijos Švietimo ir kultūros ministerijoje buvo pristatyta jaunimo situacija, čia skirtingai nei Lietuvoje jaunimu laikomi asmenys nuo gimimo iki 29 m. Pagal jaunimo aktą ypač svarbus darbo ir užimtumo skatinimas, vykdomi tyrimai, kokiomis veiklomis nori užsiimti jauni žmonės, kas jiems yra įdomu ir naudinga, pagal tai nustatomas jaunimo neformalaus užimtumo poreikis. Jaunimo centrai yra neformalaus švietimo ekspertai, jie organizuoja patyriminius mokymus, lauko edukacijas, šviečia apie aplinkos saugojimą, naudojasi aktyviais metodais, kurie leidžia išeiti iš komforto zonos, įgauti daugiau pasitikėjimo savimi. Jaunimo skyriaus darbuotojai pristatė bendrą Suomijos Jaunimo centrų ir Jaunimo namų situaciją, taip pat plačiau papasakojo apie kai kurių centrų veiklas. Suomijoje yra 60 centrų, kuriuose dirba 300 jaunimo darbuotojų. Vienas darbuotojas gali dirbti su 8 ugdytinių grupėmis, juos rekomenduoja mokykla arba vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jaunimo centrai organizuoja mokymus tėvams, kuriose kartu su  mokyklų socialiniais pedagogais/ darbuotojais kalba apie patyčias, alkoholį, narkotikus. Vizitas baigėsi prie Talino esančioje Kloogaranna jaunimo stovykloje, kurioje susipažinome su Kloogaranna jaunimo stovyklos kompleksu ir veikla. Taip pat vyko vizito apibendrinimas, refleksijos.

Svarbu buvo sužinoti ne tik užsienio šalių neformalaus švietimo pagrindinius aspektus, darbo su jaunimu stipriąsias puses, stovyklų organizavimo principus, bet pažinti ir kartu vykusius Lietuvoje dirbančius neformalaus švietimo mokytojus, kurie organizuoja stovyklas, veda įvairaus pobūdžio užsiėmimus bei būrelius vaikams ar kitaip yra susiję su vaikų ugdymu, mokymu, švietimu.

Pažintinis vizitas buvo vykdomas Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk. (TAPK2)“ lėšomis. Projektą įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas.

Agnė Gaidamavičienė, socialinė pedagogė,

Aistė Fedaravičiūtė , JUC jaunimo darbuotoja

 

Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos ir Gardino akademiko E.F Karskio gimnazijos Nr.1 draugystė tęsiasi jau daug metų. Mūsų mokyklas skiria nedidelis atstumas, tad abiejų šalių mokiniai bei mokytojai  noriai bendrauja ir bendradarbiauja.

Šįkart susitikimas įvyko gegužės 17-18 dienomis. 10-ties  „Atgimimo“ mokyklos 6-8 klasių mokinių grupė kartu su mokytoja Vilija Šimkonyte ir direktorės pavaduotoja ugdymui Irena Lukošiene lankėsi Gardino gimnazijoje Nr.1. Dvi dienas  mokiniai ir mokytojai dalyvavo bendrose projekto „Mus jungia Nemunas“ veiklose.

Vienas iš šio projektinio vizito tikslų – susipažinti su miestu ir šalimi, kurioje vieši, todėl jau pirmąją dieną turėjome galimybę aplankyti  įdomias, dar nematytas istorines Baltarusijos vietas. Pirmasis sustojimas – Sinkovičių Šv. Mykolo Arkangelo cerkvė-tvirtovė – unikalus stačiatikių sakralinės architektūros paminklas, vienas vertingiausių sakralinės gotikos paminklų LDK. Vėliau vykome į Slonimą – istorinį miestelį Gardino apskrityje, kurio seniūnai buvo žymių LDK giminių atstovai: Chreptavičiai, Oginskiai ir Sapiegos. Slonime apsilankėme liaudies meistrų Saleiko šeimos namuose-muziejuje ir susipažinome su jų kūryba. Saleiko – ne tik menininkai, iš medžio ir keramikos kuriantys įstabaus grožio meno kūrinius, bet ir poezijos bei muzikos kūrėjai. Pasigrožėję meno darbais ir pasiklausę mini koncerto, toliau kelionę tęsėme link XVII amžiuje pastatyto Žirovičių vyrų stačiatikių vienuolyno. Norint patekti į vienuolyną, teko apsijuosti ilgais sijonais bei galvą apgobti skarelėmis. Ekskursiją po vienuolyną vedė pats seminaristas. Šis objektas – vienas reikšmingiausių Baltarusijos dvasinių centrų, kuriame jau ne vieną šimtmetį saugoma stebuklinga Dievo Motinos ikona, kuri yra pati mažiausia – sulig vaiko delnu (43 х 56 mm), sukurta iš šviesiai pilko jaspio.  Vienuolynas XVII a. buvo laikomas didžiausiu visoje Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Aplankę Žirovičius, pilni įspūdžių vakare grįžome į Gardiną, kur mokiniai svečiavosi projekto partnerių mokinių šeimose.

Antroji diena buvo skirta projektinės veiklos pristatymui ir pažinčiai su Gardino gimnazija. Gimnazijos 11-tos klasės mokinės, buvusios projekto „Mus jungia Nemunas“ dalyvės,  pristatė pamoką „Ekošviesos“, demonstravo interaktyvius mini-filmus apie ekologines problemas, verčiančias susimąstyti, organizavo mini-viktorinas, į kurias įtraukė ir mūsų mokinius. Gimnazijos aštuntokai demonstravo pateiktis ir pristatė pranešimą „Tradiciniai baltarusių liaudies amatai“. Visi kartu pasidžiaugėme, jog abiejų tautų liaudies menas turi labai daug panašumų – tai ir audimas, ir kalvystė, ir pynimas iš šiaudų bei drožyba. Mokiniai dar ilgai nesiskirstė, noriai sėdo prie klasėje stovinčio pianino ir grojo širdžiai mielas melodijas, taip išreikšdami draugystę ir bendravimą.

Kiekviena tokia projektinė kelionė – tai unikali galimybė, skatinanti mokytis iš kolegų, dalintis patirtimi, palyginti kultūrų skirtumus, tarpvalstybinių vizitų metu susirasti draugų bei patobulinti kalbos įgūdžius.

Vilija Šimkonytė,

rusų k. mokytoja

Penktadienį, gegužės 18 d., „Atgimimo” mokyklos vokalinis ansamblis „Vivo”, vadovaujamas mokytojos Ritos Mikalčienės, ir būrelis mokytojų senjorų klubo “Bičiuliai” išvyko į Lenkiją susitikti su Seinų „Žiburio” gimnazijos bendruomene ir Lietuvos šimtmečio proga padovanoti Lenkijos lietuviams koncertą.

Seinuose mus pasitiko  kunigas Petras Gucevičius, kilęs iš Druskininkų, šiuo metu dirbantis Seinuose. Kunigas labai džiaugėsi sulaukęs svečių iš gimtinės ir pakvietė aplankyti Seinų Šv. Mergelės Marijos baziliką, kurioje pravedė įdomią ekskursiją. Jos metu sužinojome apie šios  barokinio stiliaus bažnyčios steigėją J.Grodzinskį ir perstatymo rėmėją R.Pliaterytę Strutinską, bažnyčios istoriją. Kunigas ne tik įdomiai pasakojo, bet  patikėjo ir patiems atrasti daug reikšmingų bazilikos krikščioniškųjų ir lietuvybės detalių, kaip ir šv. Kazimiero freską šventovės skliautuose. Dievo Motinos koplyčioje suklupome prieš atsidarančią Dievo Motinos skulptūrą bei pagerbėme ten palaidotą poetą ir vyskupą A.Baranauską. Mokytoja R.Mikalčienė padėkojo kunigui P.Gucevičiui už kelionę po Seinų baziliką ir įteikė jam paveikslą „Vytis”. P.Gucevičius druskininkiečius palydėjo į kitą lietuviams svarbią vietą – Seinų „Lietuvių namus”, kuriuose jų laukė kiltūros skyriaus vadovė Dalia Astrauskienė. Ten, jaukioje salėje, mokytojos R.Mikalčienės vadovaujamas ansamblis „Vivo”  gausiai susirinkusiems Seinų lietuvių bendruomenės nariams, „Žiburio” gimnazijos mokiniams ir mokytojams surengė koncertą „Lietuva, kai aš tariu”. Koncerto programoje skambėjo mokytojos R.Mikalčienės skaitomi posmai apie Lietuvą, mūsų gimtąją kalbą, ansamblio „Vivo” atliekamos dainos „Mano kraštas”, „Vienas žodis”, „Pasakų šaly”, „Skambioji kalba”, „O Lietuva, o saule” ir kitos.   Ypač klausytojus sujaudino daina apie partizaną „Gal pavargai”. Seinų lietuvių bendruomenė susidomėjusi klausėsi koncerto ir džiaugėsi  lietuviška kalba, grožėjosi skambiais jaunųjų dainininkių balsais ir mielai pritarė geriau žinomų dainų atlikimui balsais ir plojimu.  Ansamblio vadovė R.Mikalčienė pristatė seiniškiams „Atgimimo” mokyklą, Druskininkus ir pakvietė atvažiuoti į svečius. Koncertą baigė visi kartu: susiėmę rankomis druskininkiečiai ir Seinų lietuviai atliko dainą „Žemėj Lietuvos”.  Kultūros skyriaus vadovė  padėkojo mokytojai R.Mikalčienei už jaudinantį renginį – Lietuvos šimtmečio dovaną tautiečiams Lenkijoje ir įteikė Padėkos raštą .

Grįžęs iš turiningos kelionės ansamblis „Vivo” su energingąja vadove R.Mikalčiene vakarop rinkosi į Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės  vienybės dienos renginį prie „Mergelės akių” memorialo. Ten ansamblis  pagerbė žuvusių partizanų  atminimą daina „Gal pavargai” ir prie laužo visus renginio dalyvius sujungė į bendrą – gražiausią – dainą apie Tėvynę.

 

Jūratė Šalengienė

„SUSITIKIME KAIP DRAUGAI”
Janina Jonušauskaitė, „Atgimimo“ mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė, projekto Lietuvoje koordinatorė

Gegužės 6-13 dienomis buvo organizuotas „Erasmus +“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, lėšomis finansuoto daugiašalio tarptautinio projekto „Let‘s meet together…as friends“ (liet. „Susitikime….kaip draugai“) dalyvių susitikimas-baigiamoji konferencija Ispanijos Karalystėje.
Sekmadienį dešimties „Atgimimo“ mokyklos narių komanda pradėjo nuotykių ir įspūdžių kupiną projektinę kelionę į Bailen miestą, esantį Andalūzijos regione, Ispanijos Karalystėje. Jau žinojome, kad šiame regione labai jaučiama rytietiškos, arabiškos, ir vakarų kultūrų samplaika. Mūsų tarptautinio projekto tema, jau baigiamoji, buvo susijusi su istorija bei draugyste tarp šalių. Tai svarbiausia. Apie tai kalbėjome lėktuvui nusileidus finikiečių įkurtame Malagos mieste, kur mus pasitiko šiltas Ispanijos klimatas ir nuostabi pastatų architektūra. Truputį pailsėję apžiūrėjome šį gražų uostamiestį, aplankėme Alkazabos pilį, toreadorų kovų ringą „Plaza de toros de La Malagueta“.
Antrą dieną vykome į kelionės tikslą-Bailen, pakeliui užsukdami į istorinį Rondo miestą, kurį Gvadalevinos upė dalija į dvi dalis. Kanjono dvi puses jungia trys 120 m. virš jūros lygio iškilę tiltai: Romėnų tiltas (Puente Romano), Senasis tiltas (Puente Viejo) bei Naujasis arkinis tiltas (Puente Nuevo), statytas XVIII a. Vakarėjant pasiekėme Bailen miestą, kuriame mūsų mokinių laukė naujos šeimos.
Trečią dieną pradėjome aktyviomis veiklomis. Ryte atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Turkijos, Norvegijos ir Vengrijos susirinko “IES Hermanos Medina Rivilla“ mokykloje. Į Ispaniją atvyko ne tik mokinių komandos, mokytojai ir projekto koordinatoriai, bet ir mokyklų vadovai. Čia mūsų laukė gražiai sutvarkyti stendai, skirti kiekvienai projekto šaliai. Džiaugėmės, pamatę mūsų vėliavos spalvas ir buvusių susitikimų akimirkas. Apžiūrėjus mokyklos patalpas mokiniai ruošėsi žygiui į Penalosos pilį, o suaugę tarėsi dėl tolimesnio bendradarbiavimo, ypač tarp Lietuvos ir Norvegijos mokyklų. Nežiūrint į užimtumą, Ispanijos direktorius atvirai pristatė savo šalies švietimo sistemą, apibudino ekonominę situaciją Bailen mieste bei Andalūzijos regione. Mokykloje mokosi 16-18 metų mokiniai, kurie pertraukų metu gali ilsėtis vidiniame kiemelyje, tačiau iš pastato išeiti neįmanoma, nes pagrindinės durys yra rakinamos iki mokslo dienos pabaigos. Ispanijoje mokslas yra privalomas iki šešiolikos metų, taigi, nežiūrint 50 proc. bedarbystės miestelyje, mokiniai mokyklą lanko noriai, ypač kai ugdymo procesas yra integruojamas su technologijomis ir daržininkyste. Šis pietų Ispanijos regionas nuo seno garsėja didžiuliais alyvuogių derliais ir visas peizažas aplink-alyvuogių laukai.
Po pietų buvo numatytas žygis į Penalosos pilį bei plaukimas baidarėmis. Žygiui buvom suskirstyti į dvi komandas. Vienoje jų buvo atstovai iš Lietuvos ir Turkijos, o kitoje – iš Norvegijos, Vengrijos ir Lenkijos. Mūsų komandas lydėjo mokiniai iš Ispanijos, taigi buvo proga vaikams geriau pažinti vieniems kitus bei lavinti anglų kalbos įgūdžius. Vaikščiodami po Castillo de Aldomovar pilies įtvirtinimus, sužinojome gražią legendą. Kasmet kovo 28 dieną princesės Zaidos dvasia aimanuodama vaikšto po pilį tikėdamasi sulaukti savo vyro, princo Fath al-Mamun sugrįžtant iš karo .Minėta diena jau senai praėjusi, tad mums neteko nei išgirsti, nei išvysti gražiosios princesės. Šiais laikais pilyje yra organizuojami spektakliai, muzikiniai vakarai bei įvairios šventės.
Pati sunkiausia projekte buvo ketvirtoji diena. Mūsų laukė didžiausias išbandymas – žygis pėsčiomis į kalnakasių gyvenvietę La Karolinoje. Ryte kalnus slėpė tirštas rūkas, galėjome matyti tik gausiai žydinčias pievas. Pakeliui grožėjomės žydinčių gėlių žiedais ir bandėme atrasti atitikmenis Lietuvoje. Pasiekę tikslą, išvydome tris kalnakasių stovyklavietes. Gidas paaiškino, kad čia buvo gausu švino, o tuomet žmonės nežinojo, kokius pavojus ši kažkam pelninga iškasena slepia. Kalnakasiai greit susirgdavo plaučių ligomis, dažniausiai išdirbdavo 10-12 metų, mirdavo jauni, bet pasirinkimo neturėjo. Labiau pasisekė pagalbiniam personalui, jie nebuvo tiek užsinuodiję švinu. Pasigrožėję vaizdu iš viršaus, nusileidome žemiau, prie muziejaus, skirto vietiniams kalnakasiams atminti. Gidas papasakojo apie darbo specifiką, parodė imitacinio pobūdžio sprogdinimą bei apibūdino muziejuje esančius maketus. Apžiūrėję šią vietovę vykome į istoriškai svarbų muziejų, pavadinimu „Navas De Tolosa“, kuriame eksponuojami vertingi objektai siekiant atminti kovas tarp krikščionių ir musulmonų už Andalūzijos regioną.
Penktą dieną mūsų laukė dar didesni išbandymai. Kiekviena mokykla pristatė namų darbus: „Mano didvyris“ ir „Politinė sistema šalyje“. Mūsų mokiniams sekėsi labai gerai, o jų didvyrė-Rūta Meilutytė, plaukimo čempionė, savo atkakliu darbu pelniusi pasaulinį pripažinimą. Mokiniai pristatė tuos žmones, kurie jiems ypatingi, sugebėję atsitiesti po traumų, nugalėti savo silpnumą ir nepasiduoti. Paskui laukė kiti darbai: visi atlikome 12-os klausimų įsivertinimo klausimyną, susijusį su projektine veikla, kūrėme šešių kalbų žodynėlį draugystės ir istorijos temomis. Baigę darbus, buvome pakviesti į Bailen miesto mero priėmimą. Savivaldybėje sužinojome, kad regionas garsėja ne tik kokybišku alyvuogių aliejumi, bet ir puikiu plytų fabriku, kuris savo produkciją eksportuoja į kaimynines šalis. Apsikeitę dovanomis, išgirdę miesto istoriją ir sužinoję įdomių dabarties gyvenimo aktualijų, nusifotografavę visi kartu, atsisveikinome su miesto vadovais. Iškart išvykome į Jaen miestą. Jame aplankėme Iberijos muziejų ir senųjų Arabiškų pirčių kompleksą. Buvo įdomu ir naudinga sužinoti, kaip išmintingai arabai XI a. sugebėjo sukurti sudėtingą pirčių sistemą, sumaniai panaudodami ir saulės šilumą, ir architektūrinius išradimus. Pirtyse žmonės atsigaudavo, apvalydavo ne tik kūną, bet ir sielą. Ne veltui teigiama: švariam kūne – švari siela.
Paskutinę dieną šešių šalių vadovai susėdo prie apskrito stalo apibendrinti tris metus trunkančio projekto „Let‘s meet together“. Įvertinome visas atliktas projektinės veiklas ir pasidžiaugėme, kad mūsų šešių šalių komanda pasiekė užsibrėžtus tikslus. Sutvarkę dokumentus ir susisteminę projektinės veiklos medžiagą, ją eksponuosime mokyklų bibliotekose. Pagrindinė tarptautinio projekto idėja-skirtingų tautų ir kultūrų žmonių bendravimas ir bendradarbiavimas. Pasitarimo metu nusprendėme ateityje palaikyti konkrečius ryšius ar kurdami naujus projektus, ar asmeniškai bendraudami tarpusavyje. Vaikai, kartu su tėvais, tuo metu ruošėsi paskutiniam- atsisveikinimo vakarui. Užsimezgė naujos draugystės, vaikai vos tramdė atsisveikinimo ašaras. Gražiems jausmams ir draugystei svetima kalba, religija, papročiai ar tradicijos nėra kliūtis, o tik galimybė pažinti. Atsirado dar didesnė paskata geriau mokytis užsienio kalbas, domėtis Ispanijos kultūra jos istoriniu paveldu.

Nuotraukos iš J.Jonušauskaitės asmeninio archyvo.