Konkursas „Žvilgsnis į pasaulį paauglių akimis“

Šių metų rugsėjo pradžioje aštuoniasdešimt mūsų mokyklos 5- 8 klasių mokinių dalyvavo prancūzų žurnalistų paskelbtame konkurse „Žvilgsnis į pasaulį paauglių akimis“. Interneto svetainėje buvo paskelbta 20 nuotraukų su svarbiausiais metų įvykiais ir jų dalyviais, kuriuos užfiksavo karo žurnalistai. Per anglų kalbos, istorijos ir sveikos gyvensenos pamokas mokiniai kalbėjo apie įamžintus epizodus, diskutavo, kuo jie reikšmingi, ir balsavo už, jų nuomone, įdomiausią nuotrauką. Šis konkursas Prancūzijoje skelbiamas jau ne vienerius metus, bet pirmą kartą jame galėjo dalyvauti ir užsienio mokyklos. Mums dalyvauti konkurse pasiūlė Europos mokyklų klubo vadovai. Šiais metais dalyvavo 12000 jaunuolių iš Prancūzijos, JAV, Naujosios Kaledonijos, Vokietijos, Italijos, Tuniso, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Spalio pradžioje paskelbus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad laimėjo nuotrauka, buvusi viena populiariausių ir tarp mūsų mokinių, vaizduojanti gelbėtojų darbą evakuojant vaikus po sprogimo Alepo mieste, Sirijoje. Nuotraukos autorius – dvidešimtmetis karo žurnalistas Ameer Alhalbi, gimęs Sirijoje ir dirbantis Prancūzijos spaudos agentūroje.

 

Anglų kalbos mokytoja metodininkė Rovena Kvaraciejūtė

 

 

Rugsėjo 29 dieną, 10.00 val., mokyklos stadione į 4-ąjį Solidarumo bėgimą ,,Gelbėkit vaikus ” susirinko daugiau kaip 370 bėgikų: priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, pirmųjų, antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų klasių mokiniai, jų tėveliai, mokytojos, mokyklos direktorė Danutė Časienė, pavaduotoja Virginija Žėkaitė, ,,Gelbėkit vaikus” Druskininkų skyriaus atstovas Alvydas Zdančius. Mokyklos direktorė su prasminga bei jaudinančia akcija pasveikino pradinukus, jų tėvelius, mokytojas ir pasidžiaugė, kad mūsų mokykla prisijungė prie 4-ojo Solidarumo bėgimo.

Iki bėgimo pradžios mokiniai susipažino su šio bėgimo tema ir tikslu. .Mokytojos skatino ieškoti rėmėjų- tėvelių, globėjų, šeimos, draugų, senelių, kurie sutiktų paaukoti jiems priimtiną sumą už kiekvieną nubėgtą kilometrą ar nuotolį pagal gebėjimus. Mokyklos vestibiulyje prie specialiai paruošto stendo į aukų dėžutę bėgikai aukojo pinigus.

Po masinio bėgimo buvo atidaryta dėžutė ir suskaičiuota parama, kuria mokykla parėmė pozityviosios tėvystės mokymų rengimą Lietuvoje ir skurstančius Zambijos vaikus.

Bėgimo organizatoriai paskelbė sumą- 300.08 eurai. Mokyklos bendruomenės nariai šią žinią palydėjo plojimais.
Visi drauge užfiksavome nepakartojamą akimirką ir laimingi sugrįžome į klases.

Pradinių klasių mokytoja Jolanta Šikšnienė

 

AUGINK, RŪPINKIS, MYLĖK

Ilgėjantys vakarai, ūkanoti rytai, vėjyje besiplaikstantys voratinkliai skelbia neginčijamą nuosprendį vasarai. O rudens knygos pirmas puslapis mokykloje prasidėjo nauja programa. Šiais mokslo metais 2-3- ių klasių mokiniai, vadovaujami pradinių klasių mokytojų Gitanos Zdanavičienės ir Daivos Milevskienės, pradėjo vykdyti Šviečiamosios gyvulininkystės programa, kurią įgyvendina Žemės ūkio ministerija ir Programos „Leader” bei žemdirbių mokymo metodikos centras. Mūsų partneriais projekte sutiko būti žinomi savivaldybės bitininkai Jolanta ir Algis Miliai.
Programos tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste. Įgyvendinant programą mokiniai susipažins su visomis Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis: pienine ir mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, arklininkyste, avininkyste, ožkininkyste, kailine žvėrininkyste, triušininkyste, bitininkyste ir jų produktais. Taip pat su saugomomis senosiomis Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėmis, gyvulininkystės specialistų rengimu, darbo šioje srityje galimybėmis.
Patvirtinus projektą reikėjo suburti mažiausiai trisdešimties vaikų grupę, kurie dalyvautų projekto siūlomose veiklose. Norinčių atsirado ir daugiau, nes vaikus sudomino ne tik patrauklios programos, išvykos, bet ir noras pažinti Lietuvoje auginamus gyvulius bei paukščius, nes nemaža dalis šiandieninių mokinių nežino, kaip gaminamas sviestas, sūris, kiti pieno produktai, kaip mūsų stalą pasiekia mėsos gaminiai. Neformaliojo ugdymo programos ,,Augink, rūpinkis, mylėk” dalyviai jau pirmųjų susitikimų metu sužinojo, ką šiuos metus veiks, ko išmoks, kokius darbelius darys. O programos organizatoriai visus mažuosius gyvuliukų mylėtojus apdovanojo teminiais pratybų sąsiuviniais ir kelioninėmis kuprinėmis.
Siekdami į programą įtraukti daugiau mokyklos pradinukų, pasiūlėme prisijungti mokytojos V.Lekavičienės dailės būrelio narius ir kartu dekoruoti bendrą laiptinės sieną. Vieni vaikai spalvino, kiti karpė gyvuliukus, bitutes, gamino medžius, saulėgrąžas. Taip atsirado 3-ių klasių ,,gyvulių ūkis”. Tada visi žiūrėjome filmuką apie naminius gyvūnus, pasidalijome turimomis žiniomis ir draugiškai nusifotografavome prie mūsų sukurto ūkio.
Rugsėjo 29 d. visi būrelio „Augink, rūpinkis, mylėk“ nariai buvo pakviesti atvykti į Gražinos ir Arvydo Augų ūkį, kuris yra netoli mūsų, Didžiasalio kaime. Šią kelionę mums dovanojo Programos organizatoriai, ūkyje pasitiko ir egukacinėje programoje dalyvavo projekto lektorė dr. Edita Miškinytė-Kaušilienė. Išvyka buvo nuostabi. Vaikai pamatė ir rankytėmis glostė mažus veršiukus, ponius, arklius. Kaip ginti savo teritoriją mokėsi iš kalakutų. Įsitikino, kad kiaušinius deda vištos. Labai įdomi buvo edukacinė programa, kaip atsiranda pieno produktai. Vaikai patys gamino ir slėgė saldų varškės sūrį, mušė sviestą, ragavo šviežio pieno. Vaikus džiugino programos atstovų saldžios dovanėlės, kurias jie gavo teisingai atsakę į klausimus apie galvijininkystę. Edukacinės programos pradžioje daugiau nei pusė vaikų teigė, kad jie nemėgsta kaimiškų produktų. Tačiau, kai viską gamino patys, dar pasivaikščiojo po ūkį, tai ir sviesto, ir sūrio norėjo paragauti visi.
Po užkandžių vyko žaidimai. Po to ūkio šeimininkė Gražina Augienė pakvietė visus pietauti. Vaišino vištienos buljonu ir krosnyje keptu kugeliu su spirgučių padažu. Tikras gardumėlis!
Sužinoję daug naujo, pamatę ir patys pabandę atsisveikinome su Augų ūkiu ir pilni gerų emocijų grįžome į mokyklą. Vaikai sakė, kad savo įspūdžiais ir žiniomis pasidalins ne tik su draugais, bet ir su šeimos nariais, kitais artimaisiais. Po šios išvykos vaikų susidomėjimas gyvulininkyste ir mokykloje vykdoma programa dar labiau išaugo. Pasistengsime į kitas programos veiklas įraukti dar daugiau mokinių.

Gitana Zdanavičienė,
Pradinių klasių mokytoja

 

 

  „Kultūrų sankryžoje“
Janina Jonušauskaitė, „Atgimimo“ mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė

Spalio 1-7 dienomis buvo organizuotas „Erasmus+“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas,  lėšomis finansuoto daugiašalio tarptautinio projekto „Let‘s meet together“ (liet. „Susitikime“) dalyvių susitikimas Turkijoje.
Pirmadienį penkios Lietuvą atstovaujančios mokinės: Marta Nikitinaitė, Gabija Žūkaitė, Deivina Vailionytė, Deimantė Konstantinavičiūtė, Neda Straigytė ir jas lydinčios mokytojos Vita Jasienė bei Janina Jonušauskaitė pradėjo nuotykių ir įspūdžių kupiną projektinę kelionę į Turkijos sostinę – Ankarą. Palikę nerimaujančius tėvus, važiavome Vilniaus oro uosto link, ten sėdome į lėktuvą ir su mažu jauduliu širdyse išvykome į Turkiją. Ankaroje mus pasitiko namų šiluma pasiruošusios dalintis naujos šeimos. Pirmoji diena praėjo,  apžiūrint įdomiausias vietas, susipažįstant su šios šalies tradicijomis bei valgant skanius patiekalus.
Antrą dieną pradėjome aktyviomis veiklomis. Ryte susirinkome Bekir Gokdag Anatolijaus  mokykloje. Mokykla, kurioje mokosi apie penki šimtai vaikų, yra didelė ir erdvi, net penkių aukštų.  Mokiniai čia priimami pagal pasiekimus. Pamokose mokiniai motyvuoti, dirba, stengiasi, nes siekia išmokti kuo daugiau bei pasiekti gerų rezultatų. Kadangi mūsų tarptautinio projekto tema Turkijoje buvo susijusi su sveika gyvensena, sportu ir istorija, visas dienas buvome įtraukti į įvairias veiklas. Antrą projektinės veiklos dieną vietiniai mokiniai supažindino su politine šalies sistema bei istorinėmis Turkijos vietomis. Po  pristatymo šiltai apsirengę, nes ruduo visur yra ruduo, lankėmės Resim Heykel meno, o vėliau ir etnografiniame muziejuje. Buvo įdomu susipažinti su šalies kultūra ir meno dirbiniais. Po šių muziejų apžiūrėjome Haci Bayram mečetę, seniausią visame mieste. Ji sujungta sienomis su Augusto ir Romos šventykla. Mečetė buvo pastatyta XV amžiuje ir iki šiol priima visus musulmonų tikinčiuosius. Matėme, kaip žmonės meldžiasi – vyrai atskirai nuo moterų. Gerbdami jų tradicijas mes, prieš įeidami į mečetę, nusiavėme batus, mat grindys  išklotos rankomis austais kilimais, ir apsijuosėme galvas šaliais. Dauguma mūsų mečetėje buvome pirmą kartą. Mūsų susipažinimas su kitos šalies istorinėmis vertybėmis tuo nesibaigė. Aplankėme Augusto šventyklą, prancūzų bažnyčią bei Anatolijos civilizacijų muziejų, kuriame buvome išsamiai supažindinti su šio regiono istorija. Nuo 1921 metų Anatolijos civilizacijų muziejus – vienas iš vertingiausią kolekciją turinčių pasaulio muziejų. 1997 metais jis gavo Europos metų muziejaus apdovanojimą. Šiame muziejuje sukaupta gausi hetitų kolekcija. Jie šioje teritorijoje gyveno ir klestėjo apie 2000 m. pr. Kr. Kolekcijoje apžiūrėjome paleolito akmens įrankius, bronzos amžiaus lobius, graikų ir romėnų skulptūras. Susipažinę su istorijos tėkme Anatolijos regione, vykome apžiūrėti Ankaros pilies griuvėsius, nuo kurios sienų atsiveria viso milijoninio miesto vaizdas. Vakarėjant pavargę, bet laimingi galėjome pailsėti savo naujose šeimose.
Trečioji diena vėl pareikalavo fizinės ištvermės. Anksti ryte kartu su angliškai kalbančia gide Bursen vykome pažiūrėti archeologinės vietos – romėnų pirčių, muziejaus po atviru dangumi. Pastarosios buvo statytos graikų medicinos dievui Asklepijui. Apžiūrėję pirčių griuvėsius, vykome į seną, tvarkingą pastatą, kuriame buvo įsikūręs pirmasis parlamentas. Jame apžiūrėjome Mustafai Kemaliui Atatiurkui bei parlamentarams priklausiusius asmeninius, muziejui padovanotus daiktus. Sužinojome, kad Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai (XV–XVI a.). 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo nepriklausomybę, šie draugiški santykiai buvo tęsiami. Turkija nepripažino 1940 metais SSRS paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Vėliau lankėmės nepriklausomybės karo muziejuje. Apžiūrėjome Gordion-Polatli teritorijoje esančius pilkapius, kurių, anot mus lydėjusios gidės, yra 111 vienetų. Mes taip pat apžiūrėjome vieną pilkapį iš vidaus. Ėjome ilgu tuneliu iki kapavietės, kurios viduje – kapas. Deja, jo negalėjome pamatyti, nes jis aptvertas kelių metrų aukščio storais medienos rastais. Tokiuose pilkapiuose laidodavo pačius iškiliausius valdovus. Viso susitikimo laikotarpiu jutome partnerių iš Turkijos rūpestį ir paramą. Kalbėjimas anglų kalba nei vienam projekto dalyviui nesukėlė bendravimo nesklandumų, priešingai, džiaugėmės lavindami kalbą bei išmokdami naujų žodžių. Viešėdamos naujose namuose lietuvaitės buvo supažindintos ne tik su šeimos, bet ir giminės nariais,  vežiojamos į svečius pas tetas ir dėdes, senelius ir pusbrolius.
Ketvirtą  dieną mūsų laukė dar didesni išbandymai. Ryte, susiskirstę mišriomis komandomis, žaidėme krepšinį mokyklos stadione. Žaisti su turkais, norvegais, ispanais ir vengrais buvo labai smagu. Po draugiško, be taisyklių žaidžiamo krepšinio mūsų laukė dar vienas neapsakomai linksmas potyris. Net porą valandų vykome į Hatušą, (turk. K. Hattuşaş), buvusią hetitų imperijos sostinę. Ten, tarp uolų, paslėpti akmenyje iškalti šventieji bei juos lydinti istorija. Masyvių akmenų apsuptyje matėme miestą, turėjusį net kelis įėjimo vartus, tokius kaip: Sfinkso, Liūto at Atgimstančius vartus, kurie buvo patys keisčiausi, nes norėdami juos pereiti, turėjome judėti siauru, iš akmenų suręstu tuneliu. Tunelio tamsos nebijojome, nes mobiliuose telefonuose esančiomis švieselėmis nušvietę keliolikos metrų taką, išskridome į šviesą tarsi jonvabaliai. Kitoje vartų pusėje jautėmės atgimę ne vien tik dėl išvystos šviesos bet ir dėl naujai suteiktų vardų. Turėjome vienas kitam duoti naujus vardus. Išėję pro vartus sužinojome, kad šiame mieste buvo pasirašyta pati seniausia Kadešo taikos sutartis tarp hetitų karaliaus Hatušilo III ir Ramzio II. Šį kartą kūrėme šešių kalbų žodynėlį sporto tematika. Po pamokų visi mokiniai ir  mokytojai ėjome į Bergeno savivaldybę. Joje susitikome su Švietimo skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja, kurios išsamiai pristatė švietimo sistemą ir edukacijos galimybes Norvegijos Karalystėje.
Penkta diena buvo darbinė.  Šį kartą kiekvienos šalies atstovai pristatė namuose paruoštas užduotis apie sveiką gyvenimo būdą bei kalbėjo apie sporto reikšmę kiekvieno dalyvio gyvenime. Po pristatymų mokiniai kūrė žodynėlį penkiomis kalbomis  istorijos tematika, tuo tarpu mokytojai susirinko dokumentacijos aptarimui. Svarstėme, ar visi projekto tikslai buvo įgyvendinti, ar pasiekti laukiami rezultatai. Pasižymėjome stiprias ir koreguotinas projekto įgyvendinimo vietas bei aptarėme tolimesnius tikslus bei būsimus namų darbus. Po ilgų diskusijų vykome į Parlamento rūmus. Ten mūsų laukė tikrasis patikrinimas, turėjome pereiti  porą rimtų apsaugų. Parlamento rūmuose mus pasitikęs žmogus trumpai pristatė politinę šalies situaciją, leido pasėdėti pagrindinėje posėdžių salėje bei noriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Jis mums papasakojo, kad šiuo metu šalį valdo respublikonų partija, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Redžepas Taipas Erdoganas. Be valdančiųjų yra ir opozicijos partija. Iš viso parlamente yra 550 parlamentarų. Po apsilankymo milžiniškame parlamento pastate vykome į vietiniams pačią svarbiausią, o mums įspūdingiausią vietą Ankaroje – M.K.Atatiurko mauzoliejų. Sužinojome, kad Atatiurkas dar vadinamas „turkų tėvu“, buvo pirmasis Turkijos prezidentas. Mauzoliejus – dydžiu įspūdingas pastatų kompleksas, kuriame saugomas sarkofagas su garsiojo Turkijos vadovo Mustafa Kemalio Atatiurko palaikais ir jam priklausę daiktai. Stovėdami mauzoliejaus pakalnėje matėme kas valandą besikeičiančius sargybinius. Net nepastebėjome, kaip greit prabėgo įspūdžių kupina diena.
Štai ir atėjo paskutinė, mažiausiai laukta diena. Kėlėmės apie pirmą valandą nakties, todėl liūdesį dėl išvykimo dar labiau apsunkino nuovargis. Buvo labai sunku atsisveikinti su savo šeimomis, nes per savaitę jie vaikams tapo lyg antrais tėvais. Su didžiausiu ilgesiu palikome Ankarą, tačiau  pasižadėjome  sau dar kartelį čia sugrįžti!Savaitė neprailgo. Atlikome suplanuotas veiklas, susipažinome su projekto dalyviais. Praturtėję daugybe įspūdžių, pasukome namų link.
Esame dėkingi už paramą ir bendradarbiavimą projektinėje veikloje „Atgimimo“ mokyklos direktorei D. Časienei, administracijai, bei mokytojams, padėjusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

        

 

,,Atgimimo“ mokyklą pasiekė džiugi žinia iš Japonijos ambasados:

Malonu Jums pranešti, kad  Japonijos nacionalinis transliuotojas  –   NHK  televizija  programoje „ One million people‘s „FOWERS  WILL BLOOM“  spalio mėnesį  du kartus rodys  dainuojančius Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos studentus.

Transliacijos per NHK  vyks spalio 13 d. 12:42 – 12:43 ir spalio 17 d. 4:10-4:11 AM  (Japonijos laiku).

Daugiau apie šią programą žr.: http://www.nhk.or.jp/japan311/flowers/

Džiaugiamės, kad dainuojančius Druskininkų  moksleivius išgirs  daugiamilijoninė NHK auditorija.

Linkime Jums ir visai „Atgimimo“ mokyklos bendruomenei kuo geriausios sėkmės.

Pagarbiai ,

Violeta   Gaižauskaitė

Laikinoji reikalų patikėtinė,

Įgaliotoji ministrė

LR ambasada Japonijoje

 

2017 m. spalio 5 d. Jaunimo užimtumo centre vykusioje  tarptautinės Mokytojo  dienos šventėje Druskininkų savivaldybės mero padėkos raštais buvo apdovanoti šie ,,Atgimimo“ mokyklos mokytojai:

 

Aida Balčiūnienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė – už labai gerą anglų kalbos mokytojos darbą, atsakingą Tėvų saviugdos klubo vadovės veiklą, gražią ir šiuolaikišką klasės auklėtojos misiją, sėkmingą vadovavimą ,,Atgimimo“ mokyklos klasės auklėtojų metodinei grupei, iniciatyvių idėjų generavimą.

 

Agnė Gaidamavičienė, vyresnioji socialinė pedagogė – už nuoširdų, sąžiningą ir kruopštų socialinį – pedagoginį darbą, iniciatyvumą ir kūrybiškumą kuriant socialinius projektus bei renginius pradinių klasių mokiniams.

Mažųjų vasaros stovykla neįsivaizduojama be Agnės Gaidamavičienės energijos ir puikios organizacinės veiklos, o tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa ,,Zipio draugai“ priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams Agnės dėka yra patraukli ir sėkminga.

 

Povilas Žarnauskas, kūno kultūros mokytojas – už aktyvią ir inovatyvią metodinę veiklą telkiant ,,Atgimimo“ mokyklos kūno kultūros mokytojų komandą mokinių sporto ir sveikatos stiprinimo veiklai bei kartu pasiektą aukštą 4 vietą 2016-2017 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynėse, tarptautinę įstaigos sportinės veiklos sklaidą, nuoširdų bendradarbiavimą su kiekvienu mokyklos bendruomenės  nariu organizuojant sportinius renginius, pozityvumą ir geranoriškumą dirbant su mokiniais.

 

Juzefa Savilionienė, ,,Atgimimo“ mokyklos mokytojų – senjorų klubo ,,Bičiuliai“ narė  – garbingo 90-mečio proga.

 

Taip pat šio renginio metu Lietuvos Respublikos Seimo narys Zenonas Streikus ,,Atgimimo“ mokyklos bendruomenei padovanojo gražiai įrėmintą profesoriaus L. Mažylio atrasto Lietuvos Nepriklausomybės akto kopiją bei rašytojo – filosofo Vydūno raštų rinkinį.

 

Nuoširdžiai dėkojame Druskininkų ,,Eglės“ sanatorijos direktoriui Artūrui Saldai už spalio 5 d. mokytojams  dovanotą poilsį ,,Eglės“ pirčių ir baseinų komplekse.