Gegužės 19-20 d. grupė 7-8 klasių mokinių, rusų kalbos mokytojos N. Zdančiuvienė ir V. Šimkonytė svečiavosi Gardino gimnazijoje Nr. 1. Bendras dviejų šalių projektas  „Mus jungia Nemunas“ skaičiuoja jau dešimtus metus.

Šių ( beje, ir praėjusių) metų projekto tema – pažintis su Lietuvos ir Baltarusijos šventėmis ir amatais. Tad trumpai pasisvečiavę gimnazijoje, artimiau susipažinę su mokiniais, išvykome į muziejų ,, Dudutki ” , esantį 40 kilometrų nuo Minsko. Tai liaudies amatų muziejinis kompleksas, kurį įkūrė lietuvis E. Budinas 1994 metais. „Dudutki“ – kaip didelis etnografinis kaimas, kuriame stovi didingai atrodanti puošni cerkvė, o nuošaliau nuo kaimo – malūnas. Šiame muziejuje dalyvavome net keliose edukacinėse mini  pamokose: mokėmės kalvystės meno, stebėjome, kaip gimsta gaminiai iš molio ir baltarusiško aukso – šiaudų. Pamatėme , kaip atrodo pirmoji skalbimo mašina, pirmasis lygintuvas ar pirmasis „Audi“ automobilis. Dalyvavome degustacijose: ragavome ką tik iškeptos duonos su šviežiu sviestu bei sūriu. Drąsiausieji pasivėžino bričkele, kurią traukė arklys, vardu Vytas. Vakarop pilni įspūdžių grįžome į Gardiną, kur mokiniai svečiavosi projekto partnerių mokinių šeimose.

Skirtingos šalys – skirtingos kalbos, tačiau noras bendrauti bei dalintis savų kultūrų ypatumais jungia šio projekto dalyvius. Baltarusijos atstovai nuoširdžiai rūpinosi atvykusiais projekto dalyviais. Mokiniai, kurie gyveno šeimose,  buvo svetingai priimti ir jautėsi kaip namuose, mokėsi rusų kalbos bendraudami. Kai kurie mokiniai užmezgė ryšius su šeimomis ir juos palaikys ateityje.

Projektas suteikia unikalią galimybę tyrinėti, atrasti ir sužinoti daugiau apie gimtosios bei šalies partnerės kultūrą, paveldą ir tradicijas, pajusti kultūrų, kalbų, ugdymo  organizavimo įvairovę ir skirtumus, lavinti rusų kalbos įgūdžius.

 

Projekto „Mus jungia Nemunas“ koordinatorė

Vilija Šimkonytė

Europos mokyklų klubo susitikimas Normandijoje

Gal kada nors susimąstėte, ar mūsų gaminamas ir vartojamas maistas yra draugiškas aplinkai? Į šį klausimą gilinosi „Atgimimo“ mokyklos moksleivių grupelė,dalyvavusi tarptautiniame projekte “Sustainablefood“ (liet. draugiškas aplinkai maistas). Nuveiktos veiklos rezultatus Marta Nikitinaitė, Gabija Januškevičiūtė, Eglė Sadauskaitė, Ignas Dumbliauskas ir Mantas Anučinas, lydimi anglų kalbos mokytojų Rovenos Kvaraciejūtės ir Audronės Dreinienės, pristatė kasmetiniame Europos mokyklų klubo susitikime Normandijoje, Prancūzijoje. Draugystė su E.Hemingway mokykla Port-en-Bessine suteikia mums galimybę vykti į šiuos susitikimus jau ketvirtą kartą, nes kasmet apsistojame jų moksleivių šeimose. Galime pasidžiaugti, kad tvirti ir nuolatiniai kontaktai su šia mokykla padeda kasmet mums parengti labai sėkmingus projektus, visuomet puikiai įvertinamus klubo vadovų. Šiais metais ruošėme bendrą kalendorių su abiejų šalių patiekalais. Nepamiršdami projekto temos stengėmės pasirinkti įprastus, dažnai kiekvienoje šeimoje ruošiamus patiekalus, gaminamus iš vietinių produktų ir gamybos procese reikalaujančiuskuo mažiau energijos. Mums padėjo mokytojos Vida Jasienė ir Vilija Urbanavičienė, kurios su įvairių klasių mokiniais gamino ir fiksavo gamybos eigą per technologijos pamokas. Po vieną receptą su savo šeimomis paruošė vykusieji į Prancūziją moksleiviai. Įdomu buvo pasmalsauti, kokie įprasti patiekalai gaminami mūsų partnerių prancūzų šeimose, juk Prancūzija garsėja gurmaniška virtuve. Visus receptus užrašėme trimis – lietuvių, prancūzų ir anglų – kalbomis.

Projektų pristatymai vyko kongresų rūmuose Normandijos sostinėje Caen. Kiekviena dalyvavusi mokykla turėjo paruošti stendą, eksponuojantį savo nuveiktus darbus. Kadangi šių metų tema buvo maistas, ne vienas stendas svečius viliojo įvairiais skanumynais. Olandai su savo partneriais pristatė ekologinių ūkių reikšmę. Įdomus buvo ispanų – prancūzų stendas su įvairiais daiktais, pagamintais iš buitinių atliekų. Džiaugėmės, kad mūsų kalendorius ir siūlomi kryžiažodžiai sulaukė didelio lankytojų dėmesio. Mūsų kalendoriaus išskirtinumą lėmė tai, kad kiekvieno recepto gamybos eiga užfiksuota nuotraukose. Visiems buvo akivaizdu, jog tikrai kruopščiai dirbome, o ne paprasčiausiai pasinaudojome interneto teikiamomis galimybėmis. Renginys vyko keliais etapais – kol vieni dalyviai darbavosi prie stendų, pristatydami projektus, savo šalis ir įtraukdami svečius į žaidimus, kiti tuo metu dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse. Vienoje du prancūzų šefai mokė moksleivius pagaminti keletą gardžių desertų, kuriais renginio pabaigoje buvo vaišinami visi dalyviai ir svečiai. Kitoje buvo mokoma skaityti maisto pakuočių etiketėse esančius ženklus. Dar viena grupė buvo pakviesta į atviro rato diskusiją apie Europos Sąjungos politiką ir mūsų visų asmeninį indėlį mažinant maisto ir energijos švaistymą.

Ši diena buvo ypatingai įtempta, nes vakare mokykloje susitikome su mus svetingai priėmusiomis šeimomis. Mums tai buvo puiki proga ne tik padėkoti šeimoms už jų geranoriškumą, pristatyti savo nuveiktus darbus, bet ir pavaišinti lietuviškais skanumynais. Džiugu, kad susitikime dalyvavo labai garbingi svečiai – Normandijos regiono švietimo departamento atstovai ir Europos mokyklų klubo vadovė. Jie akcentavo mūsų bendradarbiavimo reikšmę ir džiaugėsi gražiais mūsų bendro darbo rezultatais.

Moksleiviams visada smalsu pamatyti, kaip mokosi jų bendraamžiai, taigi daug įspūdžių paliko diena mokykloje. Dalyvavome keturiose- žmogaus gyvenimas ir pasaulis, prancūzų kalbos literatūros, geografijos ir istorijos bei moralinės / pilietinės teisės pagrindų – pamokose. Lietuvaičiams patiko puikiai deranti griežta mokymosi sistema, pagarba mokytojui ir saviraiškos laisvė pamokų metu. Stebino labai ilga, beveik 2 valandų, pietų pertrauka, kurios metu mokiniai ne tik pietauja, bet ir lanko būrelius, klubus, žaidžia arba tiesiog bendrauja vieni su kitais. Kaip ir dauguma prancūzų mokyklų, ši taip pat labai skatina savanorystę ir ugdo gebėjimo dalintis jausmą. Mokyklos mokiniai jau daug metų kuria ir vietiniame turgelyje pardavinėja įvairius suvenyrus. Per metus surenka apie 500 eurų, kuriuos skiria pradinės mokyklos Nigerijoje atidarymui. Už surinktas lėšas jau buvo atidaryta viena pradinė mokykla, kuo jie labai didžiuojasi.

Kadangi Normandija garsėja keletu labai svarbių paveldo objektų, su dideliu smalsumu stengėmės nors kiek prisiliesti prie jos istorijos. Lankėmės Bayeux katedroje, dėl savo didybės vadinamoje Notre-Dame de Bayeux. Ne mažesnį įspūdį paliko ir XI a. išsiuvinėtas apie 70 m ilgio Bayeux gobelenas, įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą. 79-iose audinio scenose vaizduojami istoriniai normanų Anglijos nukariavimo įvykiai, kai Normandijos hercogo Vilhelmo kariuomenė įveikė Anglijos karaliaus Haraldo Godvinsono pajėgas. Kvapą gniaužė milžiniškos Amerikiečių kapinės, esančios ant Atlanto vandenyno kranto, su 9387 baltais marmuro antkapiais, žyminčiais dešimtis tūkstančių II-ojo pasaulinio karo metu nužudytų karių. Beje, būtent Normandijos pakrantėje 1944 m. išsilaipino sąjungininkų kariuomenė taip nutraukusi nacių invaziją Europoje.

Keturios viešnagės dienos ragaujant, smalsaujant, dalyvaujant prabėgo nepastebimai. Vizito metu sužinojękitų metų temą su savo partneriais jau praėjome dalintis idėjomis ir artimiausios ateities darbais.

Dėkojame visų moksleivių šeimoms už kantrybę ir pagalbą ruošiantis kelionei. Ypač dėkui Martos tėveliams, ponams Nikitinams, už parvežimą iš oro uosto. Taip pat tariame ačiū mokyklos direktorei Danutei Časienei už pagalbą tvarkant kelionės logistiką.

 

Anglų kalbos mokytojos Rovena Kvaraciejūtė ir Audronė Dreinienė

 

„SUSITIKIME SPORTUODAMI”
Vilmantė Kudelytė, „Atgimimo“ mokyklos 8 a klasės mokinė

Gegužės 8-14 dienomis buvo organizuotas „Erasmus +“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, lėšomis finansuoto daugiašalio tarptautinio projekto „Let‘s meet together…at sport“ (liet. „Susitikime….sportuodami“) dalyvių susitikimas Norvegijos Karalystėje.
Pirmadienį aštuonių narių komanda, susidedanti iš penkių mokinių ir trijų mokytojų, pradėjo nuotykių ir įspūdžių kupiną projektinę kelionę į vieną gražiausių Norvegijos mietų – Bergeną. Palikę nerimaujančius tėvus, autobusu važiavome link Kauno oro uosto link, ten sėdome į lėktuvą ir su mažu jauduliuku širdyse išvykome į Norvegijos Karalystę. Lėktuvui nusileidus į fiordais ir kalnais apsuptą Bergeno oro uostą, mus pasitiko namų šiluma pasiruošusios dalintis naujos šeimos. Pirmosios dienos vakaras praėjo valgant skanią vakarienę šeimose bei susipažįstant su šios šalies tradicijomis.
Antrą dieną pradėjome aktyviomis veiklomis. Ryte susirinkome Amalie Skram mokykloje. Mokykla, kurioje mokosi tūkstantis 16-18 metų mokinių, yra milžiniška, net šešių aukštų, su didžiule valgykla, sporto sale bei olimpinio sporto standartus atitinkančiu baseinu. Pastatas statytas 2014m. pagal naujausius šiuolaikinio mokslo pasiekimus išdėstant ir įrengiant kabinetus, sporto sales, poilsio zonas. Mokiniai čia priimami pagal pasiekimus. Pamokose pastebėjome, kad visi mokiniai motyvuoti, dirba savarankiškai net mokytojui išėjus iš kabineto. Jie stengėsi išmokti kuo daugiau bei pasiekti gerų rezultatų. Stebėjomės, kad vaikai pamokos metu galėjo valgyti kvapo neskleidžiančius patiekalus bei gerti turimus gėrimus. Vietoj daugelio knygų, kurias mes turime nešiotis kiekvieną dieną, jie naudojasi asmeniniais nešiojamais kompiuteriais. Ši naujovė mūsų mokyklose, manau tikrai palengvintų daugelio mokinių kasdienybę.
Kadangi mūsų tarptautinio projekto tema Norvegijoje buvo susijusi su sportu („Susitikime sportuodami“), visas dienas buvome įtraukti į sportines veiklas. Antrą projektinės veiklos dieną žaidėme „Frisbee“ žaidimą netoli esančiame parke. Šiam žaidimui buvo suformuotos mišrios komandos. Kiekvieną jų sudarė mokiniai iš Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Vengrijos, Turkijos ir Ispanijos bei dvi mokytojų komandos. Buvo smagu mėtyti skraidančias lėkštes į taikinį. Po varžybų grįžome į mokyklą. Truputį pailsėję ėjome į vieną iš auditorijų, kurioje pristatėme atliktų namų darbų pirmąją dalį –sveiko maisto vartojimo patirtis kiekvienoje iš šalių. Aptarėme, kokie produktai yra nesveiki ir kaip juos pakeisti sveikaisiais.
Pati sunkiausia projekte buvo trečioji diena. Mūsų laukė didžiausias išbandymas – žygis pėsčiomis į Ulriken kalną. Džiaugėmės, kad projekto organizatoriai šiek tiek palengvino mums kelionę. Dalį kelio į kalną kilome funikulieriumi. Jau pakilus porą metrų atsivėrė nuostabus miesto vaizdas. Nedideli balti nameliai, fiordai, kalnai-viskas mums atrodė kaip iš pasakos. Pirmieji keletas kilometrų nebuvo labai sunkūs, tačiau, paėję ilgiau, pajutome nuovargį. Ir tik sutelkę visas likusias jėgas užkopėme į pačią kalno viršūnę. Pasigrožėję vaizdu iš viršau, nusileidome šiek tiek žemiau prie ežero, esančio kalnuose, kur džiaugėmės maža iškyla. Laukdami pietų, atlikome dar vieną užduotį. Turėjome per trumpą laiką surasti ir įvardinti penkių skirtingų vaistinių augalų pavadinimus. Sekėsi neblogai visoms mišrioms komandoms. Atlikę užduotį ir pavalgę gamtos prieglobstyje, leidomės nuo kalno namų link.
Ketvirtą dieną mūsų laukė dar didesni išbandymai. Ryte, susiskirstę mišriomis komandomis, žaidėme krepšinį. Žaisti su Lenkijos ir Ispanijos, Turkijos ir Norvegijos mokytojais ir mokiniais buvo be galo smagu. Po krepšinio mūsų laukė dar vienas neapsakomai linksmas užsiėmimas. Plaukėme mokyklos baidarėmis. Ši rungtis buvo viena iš labiausiai laukiamų. Mums patogiai įsitaisius baidarėse ypatingai šmaikštus instruktorius supažindino su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis. Mums labai pasisekė, nes tą dieną oras buvo nepakartojamas, švietė saulė ir nelijo, o plaukiant baidarėmis atsivėrė pats gražiausias Bergeno kraštovaizdis. Gaila, tačiau buvo tokių vaikų, kurie neišdrįso išmėginti savo jėgų. Po įdomios ir mums neįprastos kūno kultūros pamokos darbą tęsėme klasėje. Visų šalių atstovai pristatė atsakymus į dešimt skirtingų klausimų susijusių su projektine veikla. Po šios užduoties sekė dar viena. Šį kartą kūrėme šešių kalbų žodynėlį sporto tematika. Po pamokų visi mokiniai ir mokytojai ėjome į Bergeno savivaldybę. Joje susitikome su Švietimo skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja, kurios išsamiai pristatė švietimo sistemą ir edukacijos galimybes Norvegijos Karalystėje.
Penkta diena buvo ypač ekstremali. Važiavome į nuotykių parką. Buvo smagu, nes turėjome įveikti savo baimes. Dar kartą įsitikinome, kad lietuvaitės pačios linksmiausios ir drąsiausios. Po ekstremalaus iššūkio susirinkome mokykloje pratęsti darbo grupėse. Šį kartą kiekvienos šalies atstovai pristatė savo žymiausius sportininkus ir sportines komandas. Vakare mūsų laukė atsisveikinimo vakarėlis mokykloje. Ragavome tradicinių norvegiškų patiekalų, kurie buvo neįprasti ir neapsakomai skanūs. Tą vakarą išlydėjome išvykstančius ispanus, o patys turėjome laiko pasivaikščioti po nuostabų miestą, aplankyti garsųjį žuvų turgų.
Šeštoji diena buvo įsimintiniausia. Plaukėme laivu į Rosendalį, rožių miestą. Daugeliui iš mūsų tai buvo pirmas kartas, todėl šiek tiek jaudinomės. Užlipome ant viršutinio denio. Tai buvo nepakartojama. Vaizdas keitėsi kas sekundę, o mes grožėjomės juo. Galiausiai atplaukę į Rosendalio uostą pradėjome savo ekskursiją. Visų pirma aplankėme parką- akmenų muziejų. Jame pamatėme įvairiausių formų, spalvų ir dydžių akmenis bei ypatingąjį –rožinį akmenį. Šis muziejus paliko labai daug gerų prisiminimų. Toliau ėjome pėsčiomis link didžiulio krioklio. Pasiekę krioklį, galėjome paragauti tyro šaltinio vandens. Dar niekada gyvenime panašaus nebuvome ragavę kalnų šaltinio vandens. Net nepastebėjome, kaip greit prabėgo diena.
Štai ir atėjo paskutinė, mažiausiai laukta diena. Kėlėmės anksti, todėl liūdesį dėl išvykimo dar labiau apsunkino nuovargis. Buvo labai sunku atsisveikinti su savo šeimomis, nes per savaitę jie mums tapo lyg antrais tėvais. Su didžiausiu ilgesiu palikome Bergeną, tačiau prisižadėjome sau dar kartelį čia sugrįžti!

Balandžio mėnuo mūsų mokykloje buvo paskelbtas karjeros mėnesiu. Vyko daugybė susitikimų  su įvairių profesijų atstovais mokykloje ir kitose erdvėse. Klasių auklėtojai stengėsi supažindinti mokinius su profesijų ypatumais. Visą karjeros ugdymo mėnesį skatinome mokinius geriau pažinti save, išbandyti  įvairią veiklą, nebijoti kelti sau tikslus ir juos įgyvendinti.

Balandžio 7 dieną 7-8 klasių mokiniams vyko netradicinė geografijos pamoka – susitikimas su urvų tyrinėtoju, vienu iš Lietuvos speleologijos pradininkų Raimondu Daniūnu. Naujausios jo ekspedicijos buvo Laose, kur buvo ieškomi ir topografuojami nauji urvai. Per juos Raimondas pateko į kalnų apsuptus slėnius, kuriuose, kaip manoma, nėra žengusi žmogus koja. Mokiniai sužinojo, kas yra stalaktitai, stalagmitai, kokie netikėtumai laukia leidžiantis į urvus. Geografijos mokytoja dėkinga pavaduotojai ugdymui Virginijai Žėkaitei už bendradarbiavimą.

5a klasė susipažino su policininko profesija. Druskininkų policijos komisariate ekskursiją vedė ir išsamiai apie policininko darbą papasakojo veiklos skyriaus vyriausias tyrėjas Edgaras Suchanekas, o apie tai,  kur galima įgyti policininko profesiją, kalbėjo studentės, atliekančios praktiką. Už susitikimą dėkojame Austėjos mamai Editai Katčenkienei.

9a klasės mokiniai, auklėtoja Danuta Grik ir geografijos mokytoja Staselė Kirkliauskienė apsilankė prie Nuotekų valymo įrenginių. Mus pasitiko vandens technologas Mindaugas Naujalis. Druskininkų miesto valymo įrenginiai yra modernūs ir šiuolaikiški. Šie vandenvalos įrenginiai pradėjo veikti 2005 m. gruodžio mėnesį. Sužinojome, kad  Druskininkų nuotekų valyklos technologinę schemą sudaro mechaninis ir biologinis valymas. Susipažinome su vandens technologo profesija.

Į atvirų durų dieną Druskininkų amatų mokykloje 9a klasės mokiniai kartu su ugdymo karjerai mokytoja Vilija Šimkonyte vyko daugiau iš smalsumo, nei norėdami sieti savo ateitį su šia ugdymo įstaiga .Tačiau tai, ką pamatė ir  sužinojo, pakeitė mokinių nuostatas – daugelis suprato, kad profesinė mokykla be reikalo yra nuvertinama. Įspūdžiai buvo labai geri. Visiems patarimas: pamatyk pats ir tik tada daryk išvadas. Mus svetingai sutiko šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Dyburienė, supažindino su profesinio mokymo privalumais bei mokymosi galimybėmis, pristatė mokymosi programas, galimybę stažuotis užsienio valstybėse bei papasakojo apie jau įvykusius vizitus, supažindino su stipendijų sistema. Vėliau, susiskirstę į dvi grupes, dalyvavome praktiniuose užsiėmimuose: lėkščių puošybos ir medienos apdirbimo.

Dar vienas įdomus 9a klasės mokinių susitikimas įvyko mokykloje su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centro vyr. specialistu Gyčiu Raubūnu, kuris išsamiai papasakojo ir supažindino su valstybės tarnautojo pareigybėmis, konkursų į valstybės tarnautojo vietas taisyklėmis. Mokiniai turėjo galimybę atlikti mažą testą į valstybės tarnautojo pareigybes.

8b ir 10a klasių mokiniai lankėsi Druskininkų Turizmo ir verslo informacijos centre. Ten susitiko su turizmo informacijos vadybininke Margarita. Ji papasakojo apie centro veiklą, pristatė turizmo vadybos darbuotojo specialybę. Tai labai įdomi specialybė, reikalaujanti komunikabilumo, būtina mokėti ir kelias užsienio kalbas.

Balandžio 24 d. 6b klasė lankėsi senosiose kurorto gydyklose. Čia mus pasitiko gydyklų vadovas Kęstutis Ramanauskas, kuris labai įdomiai papasakojo apie įvarių darbuotojų darbo gydyklose pobūdį,  pavedžiojo po kabinetus, parodė kur vyksta gydomosios procedūros, mankštos, papasakojo apie savo ir aptarnaujančio personalo darbą.  Išsiaiškinome kokių profesijų darbuotojai ten dirba ir kokio išsilavinimo reikia siekti, norint dirbti tam tikrose pareigose.

6c klasės mokiniai susitiko su menininku Alfonsu Šuliausku, kuris papasakojo apie profesijos pasirinkimo svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Pašnekovas diskutavo ne tik apie menininko dalią, bet ir draugystės reikšmę gyvenime. Vaizdžiai, su gyvenimiškais pavyzdžiais, aptarė įvairaus elgesio pasekmes ir žmogiškąsias vertybes. Diskusijos pabaigoje menininkas aktyviausią berniuką bei mergaitę apdovanojo savo knygelėmis

5b ir 5c klasių mokiniai klausėsi paskaitos apie savanorystę. Susitikimas su Ieva Šerelyte buvo labai įdomus,  pasakojimas apie savanorystę, kuri truko pusę metų Kosove, suintrigavo. Mergina pradėjo pasakoti apie orą, kurio tikėjosi šiltesnio, deja… Ievos namą šildė  mums neįprastas dujinis šildytuvas, kurį naktį, beje, reikia išjungti…  Bet, kaip ji sakė, prie visko įprantama. Pagrindinė savanorės užduotis buvo mokyti anglų kalbos, tačiau pamačiusi, kiek jų aplinkoje šiukšlių (daugiausia plastikinių maišelių), pradėjo vesti vaikams ir rankdarbių būrelį, kur stengėsi panaudoti kuo daugiau nereikalingų daiktų. Ieva sakė, kad šis užsiėmimas jai pačiai buvo naujas, ir pastebėjo, kad žmogus, atsidūręs jam neįprastoje aplinkoje, atranda savyje naujų idėjų ir malonių veiklų, kuriomis anksčiau nesidomėjo. Dar vienas Ievai įstrigęs dalykas, kad albanai gyvena didelėmis šeimomis : tėvai, vaikai, seneliai, dėdės, tetos… Tai labai šilti, nuoširdūs žmonės, nors, lyginant su lietuviais, gyvena skurdžiai… Žinoma, pasidalinti visais įspūdžiais pamokos nepakako, tad ateity tikimės dar susitikti su  Ieva.

6a klasės mokiniai lankėsi Druskininkų policijos komisariate. Mokinius labai sudomino stebėjimo kameros, kurios transliuoja vaizdą iš įvairių kurorto vietų. Jų dėka greičiau galima išaiškinti įvairius viešosios tvarkos pažeidimus. Iš arti galėjome pažvelgti, kaip atrodo policininkų tarnybinio automobilio vidus. Vyriausiajam tyrėjui E. Suchanekui paklausus, kas savo ateitį norėtų sieti su policininko, ugniagesio gelbėtojo ar pasieniečio profesija, pakilo beveik pusės šeštokų rankos. Kad policininko profesija labai patraukli, liudijo ir gausybė klausimų, kuriuos mokiniai pateikė pareigūnui. Už susitikimą esame dėkingi Gabijos tėčiui Raimundui Karpuškai.

Akimirksniu prabėgo karjeros mėnuo ,,Pažink profesiją 2017“, kuris skirtas pažintinei, praktinei veiklai. Džiugu, kad žengėme į priekį dar vieną tvirtą ir platų žingsnį . Tikimės, kad šis karjeros mėnuo nebus  paskutinis mūsų mokyklos istorijoje. Turiningai praleistas laikas –  proga kiekvienam mokiniui pamąstyti apie savo ateitį ir karjerą,  pažinti bei patikrinti  įgūdžius. Dėkojame visiems, kurie talkino, padėjo.

Vilija Šimkonytė

Ugdymo karjerai mokytoja

Punsko Kovo 11-osios licėjaus kvietimu 2017 m. balandžio pabaigoje ,,Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė, jaunių šokių kolektyvas (vad. Valė Šmitienė) ir muzikos studijos ,,Do re mi“  (vad. Dalia Urniežienė) mažieji dainininkai dalyvavo licėjau choro ,,Pašešupiai“ jubiliejiniame koncerte.  Kartu vyko ir buvusi mūsų mokyklos mokinė, dabar „Ryto“ gimnazijos pirmokė Evita Cololo, kuri gražiai  papildė  druskininkiečių koncertinę dalį.

Koncertas erdviuose Punsko lietuvių  Kultūros rūmuose prasidėjo Kovo 11-osios licėjaus „Pašešupių „ choro  dainomis. Jau vėlų sekmadienio vakarą salė buvo pilnutėlė punskiečių lietuvių, susirinko licėjaus bendruomenė, mokinių tėvai.  Mūsų mažiesiems  mokiniams pasirodė keista, jog atvykę į Lenkiją girdi tik lietuviškai kalbant. Klausosi lietuviškų dainų, koncerto vedėjai sklandžia  lietuvių  kalba pristato  numerius ir atlikėjus, o mus visus pasitikę licėjaus pedagogai dzūkiškai svetingai kviečia po koncerto   karštos arbatos.   Visą valandą klausėmės  Vytauto Jono Pavilionio vadovaujamo „Pašešupių“ choro dainų,  Jas mūsų mokyklos  direktorė Danutė Časienė , sveikindama punskiečius su gražiu metiniu renginiu, pavadino mini spektakliais, nes dainos labai uždegančios, atliekamos   savitai, lydimos  choro dirigento paaiškinimų bei  dainininkams  akomponuojančio Dainiaus Pavilonio improvizacijų fortepijonu. Jaudino ir skraidino  skambūs licėjaus dainininkų balsai ir nuostabios lietuviškos-senos ir naujos- melodijos. Viena choro dainininkė   deklamavo savo autorines eiles susirinkusiems, skambėjo instrumentiniai jaunųjų atlikėjų  kūriniai.

Po choro ,,Pašešupiai“ pasirodymo mūsų mokyklos mokiniai pasveikino chorą ir visą Punsko lietuvių bendruomenę nuotaikinga programa. Jie  sušildė žiūrovų širdis tautinio šokio grožiu ir  mažųjų dainininkų  artistiškumu , o  Evitos  Cololo  atliekama daina „Į tave“ užbūrė nostalgija.

Koncerto pabaigoje Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė ir choro vadovas Jonas Vytautas Pavilonis pasidžiaugė ilgamečiu bendravimu ir bendradarbiavimu su ,,Atgimimo“  mokyklos bendruomene, padėkojo už įdomų ir prasmingą partizaninių dainų festivalį „Laisvės kelias“, kuriame  net 6 metus dalyvavo šis puikus choras. Pažymėtina, kad  lietuviškumą kaip perlą  saugančioje vis mažėjančioje  mokykloje iš 58 mokinių, kuriems  16-19 metų, net 38 lietuvaičiai dainuoja chore. Kur dar pamatysi tokį susitelkimą ir  tokią gražią lietuviškos dvasios   raišką!  Atsidėkodami už galimybę dalyvauti prasmingame ir turiningame renginyje, padovanojome licėjaus bendruomenei lietuviškų leidinių, druskininkietiškų suvenyrų ir pakvietėmė vėl atvykti pas mus.

Choro vėl lauksime rudeniop ,,Atgimimo“ mokykloje vyksiančiame partizanų dainų festivalyje ,,Laisvės kelias“. Choristai labai nori atvykti į Druskininkus, tai jiems šventė. Stengsimės ir mes mūsų kurorto svečiams sukurti mažą šventę.

                          Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos informacija