Mažoji Sugiharos savaitė „Atgimimo“ mokykloje

„Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ (Talmudas). Kiek pasaulių išgelbėjo Čijunė Sugihara, Japonijos konsulas, išdavęs Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjęs daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių? Seimas 2020-uosius paskelbė Čijunės Sugiharos metais, skirtais paminėti konsulo veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-ąsias metines.  Čijunė Sugihara –  pasaulio teisuolis, Japonijos Šindleris,  neįtikėtinai drąsus, kilnus ir be galo kuklus žmogus. Žmogus, kurio vardas įrašytas tūkstančių žmonių širdyse. Žmogus, sujungęs mūsų valstybes. Žmogus, kurio žygdarbis garsina mūsų šalį visame pasaulyje. O ką mes žinome apie šią asmenybę, jo gimtą šalį, jo tautiečius?  Į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų buvo stengiamasi atsakyti spalio 10-16 dienomis visoje Lietuvoje vykusios Sugiharos savaitės metu.

Kadangi „Atgimimo“ mokykloje japonų kalbos ir kultūros klubas gyvuoja jau aštuonerius metus, be jokios abejonės, norėjosi japonišką dvasią skleisti kuriant mažąją Sugiharos savaitę. Kiekvieną dieną suplanuotas veiklas pakoregavo pandemija, nes kai kurias jų teko perkelti į internetinę erdvę. Pirmadienį į visuotinę japonišką mankštą, transliuotą per LRT, su įvairiomis respublikos organizacijomis galėjo jungtis tik pradinukai, mat vyresnieji moksleiviai tą dieną mokėsi nuotoliniu būdu. Vyresnėliai mankštinosi kitomis savaitės dienomis. Tokio pobūdžio mankšta Japonijoje, per nacionalinį radiją, kas rytą buvo pradėta transliuoti beveik prieš šimtą metų, rūpinantis gyventojų sveikata. Pratimų komplektas sudarytas taip, kad mankštintis galėtų bet kokio amžiaus žmogus. Sportinė tema buvo tęsiama fizinio ugdymo pamokose, mokytojai septintokams surengė golfo turnyrą. Aštuntokams aikido treneris Antanas Norvydas atskleidė vieno gražiausių kovos menų – aikido – filosofiją.

Šalies pažinimas dažniausiai prasideda nuo domėjimosi jos geografine padėtimi. Septintokai grupėmis nagrinėjo pasirinktas temas – geografinė šalies padėtis, paviršiaus ypatumai, žmonių gyvenimo būdas, o geriausiai pavykusius projektus pristatė tarptautinėje moksleivių konferencijoje.

Aštuntokai gilinosi į istorinius Japonijos aspektus. Vieną dieną jie jungėsi į nuotolinę VDU dr. Lino Venclausko paskaitą „Nepaprasti japono nuotykiai Lietuvoje. Arba ką reiškia Sugihara?“ Mokiniai buvo labai išsamiai supažindinti su istorinėmis to meto aplinkybėmis bei daugiau sužinojo apie Sugiharos asmenybę. Daktaras atskleidė ir tokių įdomių faktų kaip konsulo požiūris į lietuvišką virtuvę (ragauti cepelinai jam visai patiko), jo gyvenimo būdas (pomėgis leisti laisvalaikį gamtoje) ir begalinis kuklumas (apie atliktą žygdarbį savo vaikams nepasakojo labai ilgai ir paklaustas, kodėl tai slėpė, sakė, kad jis nieko ypatingo nepadarė, o tik dirbo savo darbą). Istorinė Japonijos tema buvo tęsiama pakvietus mokinius į dokumentinio filmo „Kaunas. Japonijos ir Sugiharos ženklai“ peržiūrą. Tai filmas ne tik apie žymiausius japonus Lietuvoje, bet ir pirmuosius tolimąją Japoniją aplankiusius lietuvius.

Visiems žinomas ypatingas japonų santykis su gamta. Ar mes važiuotume šimtus kilometrų, kad pamatytume gražiai nuraudusį japonišką klevą, ar mes skirtume savaitgalį pasivaikščiojimui po rapsų laukus? Retas kuris, o jie tai daro. Kita vertus, lietuviai taip pat myli gamtą ir mėgsta puoselėti įvairius neįprastus augalus. Per biologijos pamoką septintokai nagrinėjo temą „Augalai japonai“ tyrinėdami augalus, atvežtus į Lietuvą, ir puikiai pas mus prigijusius. Savo atradimus jie taip pat pristatė konferencijoje.

Gamta žmones dažnai nuteikia poetiškai, ypač kuriant haiku – japonišką prozinę poeziją, nes pagrindinės jos  temos – gamtos reiškiniai. Lietuvių kalbos pamokose septintokai ir aštuntokai ne tik praplėtė savo žinias apie šį žanrą, bet ir patys tapo kūrėjais. Haiku dažnai rašomas kaligrafiškai. Planuotas VDU japonų klubo „Hashi“ vizitas pamokyti kaligrafijos, deja, negalėjo įvykti, bet studentai paruošė specialų video, kuriame pristatė japonų rašto sistemas ir pamokė, kaip rašyti 5 šios savaitės raktinius žodžius – „ruduo“, „taika“, „harmonija“, „draugystė“, „tolerancija“.  

Ilgosios pertraukos visą savaitę taip pat sukosi japonišku ritmu. Užsienio kalbos mokytojos su mokiniais buvo paruošusios įvairių kryžiažodžių, įdomiųjų užduočių ir judriųjų žaidimų, padėjusių geriau pažinti tekančią saulės šalį, jos kultūrą ir tradicijas.

Savaitė kulminaciją pasiekė spalio 15 d. Tą dieną vyko tarptautinė moksleivių konferencija. Laukė nemažas iššūkis, nes konferenciją pirmą kartą organizavome nuotoliniu būdu. Paskutinę savaitę iššūkis dar pasunkėjo, nes paaiškėjo, kad tris pranešimus mokiniai skaitys iš namų. Pavasarinis įdirbis, gilinant IT įgūdžius, ypač pasitarnavo, ir viskas pavyko puikiai. Konferenciją pradėjo mokytojos Valės Šmitienės paruoštas japoniškas šokis. Mums buvo ypatinga garbė, kad pirmoje dalyje „Sugihara – vakar, šiandien, rytoj“ dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki su žmona. Gerbiamas ambasadorius džiaugėsi, kad jaunoji karta domisi šia nepaprasta asmenybe ir išreiškė viltį, kad Sugiharos žygdarbio reikšmės suvokimas padės jaunuoliams ugdytis tinkamas vertybes. Ponia Yamasaki ne tik labai atidžiai klausėsi visų pristatymų, bet ir pati pademonstravo Shigin – senovinių japonų eilėraščių dainavimo spektaklį. Jos tėtis buvo puikus shigin meistras. Prieš dešimtmetį jo netekusi, ponia Yamasaki nusprendė sekti tėčio pėdomis ir pradėjo mokytis dainuoti. Kiek neįprasta, ilgesinga melodija vedė mus kalnuotu Japonijos kraštovaizdžiu ir siūlė žavėtis žydinčiais slyvų žiedais. Dar vieni mums ypatingi svečiai buvo mūsų seni draugai iš Shonan Gakuen mokyklos. Du moksleiviai, beje, pernai vasarą lankęsi mūsų mokykloje, skaitė pranešimą apie Čijunės Sugiharos gyvenimą Kamakuroje (šiame mieste Sugihara palaidotas), tik dešimčia kilometrų nutolusioje nuo Shonan Gakuen. Sužinojome, kad šią mokyklą lankė konsulo sūnūs, šeimai grįžus į Japoniją. Pirmą dalį pabaigėme daina „Furusato“ (lt. „Gimtasis miestas“), kurią atliko 4a klasės mokinys Arijus Balčius (mokytoja Ronata Balkaitienė).

Antroje dalyje „Aš – mes – pasaulis“ jungėmės į konferenciją su įvairiomis respublikos mokyklomis. Šią dalį organizavome kartu su Kauno J. Dobkevičiaus progimnazija. Po plenarinio posėdžio darbas vyko 4 sekcijose. Iš viso perskaityti 44 pranešimai. Humanitarinių mokslų sekcijoje mūsų mokyklai atstovavo 8c klasės mokiniai Miglė Labanauskaitė, Rojus Jokūbas Koviešnikovas, Ūla Šalengaitė ir Deimantas Būdelis su pranešimu „Haiku – sustabdytas akimirkos žavesys“ (lietuvių kalbos mokytoja Vaiva Gintutienė ir anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė), 8a klasės mokinė Geisvina Kalėdaitė su pranešimu „Japonijos ir Lietuvos sąsajos knygoje „Sibiro Haiku“ (lietuvių kalbos mokytoja Irena Urbonienė). Socialinių mokslų sekcijoje pranešimą „Japonijos geografijos įtaka žmonių gyvenimo būdui“ skaitė 7b klasės mokiniai Mykolas Maskalenka ir Goda Savukynaitė (geografijos mokytoja Stasė Kirkliauskienė) ir 8b klasės mokiniai Martynas Plukys, Viktorija Nanartonytė pristatė temą „Japonijos ir Lietuvos santykiai“  (istorijos mokytoja Lijana Lukošiūnienė). Gamtos mokslų sekcijoje 7b klasės mokinių komanda skaitė pranešimą „Augalai japonai“ (mokytoja Eleonora Čapulienė). 5c klasės mokiniai Nojus Kašlejus ir Ieva Šimkonytė žaismingai pristatė projektą „Ekologiška laiškininkė“ (mokytoja Eleonora Čapulienė). Technologijų ir menų, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos sekcijoje japonų kovų menus pristatė 8c klasė mokiniai Valentinas Ragelis, Gvidas Jautakas, Michail Olleik (anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė), 5c klasės mokinys Nojus Kašlejus domėjosi „Ar japonai valgo tik suši?“ ir pristatė per technologijų pamokas gamintą japonišką omletą – tamagoyaki (mokytoja Simona Šarucka). Visus savo meniniais gebėjimais sužavėjo 8a klasės mokinė Dorotėja Bachtijeva papasakojusi, kuo ją traukia anime pasaulis, ir pristačiusi savo kurtus anime (mokytoja Rovena Kvaraciejūtė).  Baigiamojoje dalyje mokiniai dalijosi, kuo jiems buvo svarbus dalyvavimas konferencijoje. Dauguma minėjo, kad buvo įdomu praplėsti savo akiratį ir pasidomėti mokykloje nesimokomomis temomis.

„Negaliu apleisti tų, kurie atėjo prašyti mano pagalbos. Kitaip nusikalčiau prieš Dievą.“ (Čijunė Sugihara). Dėkodama visiems, kurie visą šią savaitę buvote kartu, viliuosi, kad moksleiviai šią konsulo citatą įsirašys savo širdyse.

Japonų kalbos ir kultūros klubo vadovė ir anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė