Rugsėjo 19-ąją mokyklos bendruomenė susirinko į pavaduotojos Irenos Lukošienės ir kūno kultūros mokytojo Jono Jazepčiko išleistuves. Daug jėgų ir laiko atidavę mokyklai pedagogai išgirdo gražius direktorės, Švietimo skyriaus vedėjos D. Brown ir šmaikščius kolegų palinkėjimus.
Išlydėtuvės prasidėjo linksmu „Kahoot“ žaidimu, o jo vedėjai Rovena Kvaraciejūtė ir Deividas Šilanskas suintrigavo netradiciniais klausimais apie dėmesio centre atsidūrusiųjų kolegų gyvenimo įvykius.
Koks įsimintiniausias gyvenimo įvykis? Koks bendrai sudėjus anūkų amžius? Kuo svajojo tapti? Klausimai vienas už kitą buvo įdomesni ir daugelis sužinojome dar negirdėtų gyvenimo faktų.
Dalyvaudami linksmame žaidime apie kolegas, įtraukėme ir pačius „kaltininkus“, Ireną ir Joną, nes reikėjo kai kuriuos atsakymus patikslinti, o kai kuriuos paaiškinti savaip… Per daugelį darbo metų puikiai pažįstame vienas kitą, žinome, jog abu mūsų mokytojai gražiai šoka ir ypač mėgsta valsą. Kai nuaidėjo pažįstami švelnūs valso garsai, mokyklos direktorė ir technologijų mokytojas Leonas pakvietė šokiui Joną ir Ireną. Apsupę glaudžiu ratu šokome visi drauge ir džiaugėmės kolegų veiduose matydami ne išsiskyrimo jaudulį, bet malonias atsipalaidavimo šypsenas. Kartu su besisukančia pora sukosi mokykloje išgyventos akimirkos…
,,Ačiū už šią šventę“,- dėkojo pavaduotoja Irena ir pasidžiaugė, kad buvusi maloniai nustebinta tokio kolektyvo dėmesio.
Mokytojus pralinksmino išradingos dovanos, ypač kūno kultūros metodinės grupės. Jie padovanojo marškinėlius su savo grupės nuotrauka ir užrašu: ,,Dabar aš tik dengiantis“. Kolega Jonas, nestokojantis humoro, pasidžiaugė šmaikščia mintimi.
Jautrus, bet kartu ir linksmas atsisveikinimas su kolegomis mokytojais – tarsi gražus gyvenimo tęsinys, kurio šūkis nuskambėjo iš pavaduotojos Irenos lūpų : ,,Težydi laisvė!“.
Taigi biografijos žanro elementai gražiai integravosi ne tiek į dėstomų dalykų sistemą, kiek į gyvenimo mokyklos pamokas.
Linkime kolegoms gražaus laiko sau, savo pomėgiams, o paskui ir bendruomenei, dar šeimai, dar draugams, artimiesiems-viskam, kam dovanoti jo nuolat stigdavo ir- VISADA LAUKIAME MOKYKLOJE!
