Tai aš jums viską pasakyt galiu:
Čia trūksta žodžio paprasto: MYLIU
Ir tai tai yra tiesų tiesa
Iš čia ir sklinda ši šviesa!..
O reikėjo tik žodį
Stebuklingą surast.
Ir dabar jau galėsim
Ne gyventi, o švęst…
Mokytojų Violetos, Aušros, Ingridos, Editos ištarti žodžiai MYLIU , skirti kiekvienam jų mokiniui, pirmokų Kalėdiniame renginyje lyg saugiu ratu apjuosė linksmą ir išradingą vaikų-tėvelių-mokytojų šventę.
Kiekviena klasė ieškojo tikros šventės, o jai, pasirodo, daug nereikia- nei pinigėlių, nei didelių dovanų, nei prabangių kostiumų- reikia MEILĖS.
Šventę vaikai rado, nes susikūrė patys kartu su tėveliais ir mokytojomis. Tėveliai atėjo apsirengę karnavaliniais kostiumais, nustebino savo vaikus išradinga vaidyba. Džiugesys, krykštavimas, juokas, pamačius scenoje SAVO tėvelius, kuriančius vaikams džiaugsmą, netilo per visa renginį. “O mano mamytė, o mano tėvelis…”,- čia pat dalinosi linksmais įspūdžiais vaikai, o džiaugsmas liejosi per kraštus…Salėje žiūrovai buvo draugiški ir entuziastingai palaikantys visus.
Ore tvyrojo pakili Kalėdinė nuotaika, scena, kuria tapo ir erdvi salė, gražiai dalinosi mažieji artistai, “Raudonkepuraitės”, “Coliukės” ,”Snieguolės ir septynių nykštukų” herojai-tėveliai ir vaikai, mokytojai, atklydęs Kalėdų senelis,- visiems buvo gera justi tikrą, drauge iš širdies sukurtą šventę…
Dalinamės Kalėdiniu džiaugsmu su visais!
